Žiemą patvinę laukai, netikėti ežerai sodybų kiemuose ir paskendęs rudens derlius – tokios pasekmės Lietuvoje ne tik klimato kaita. Atkurtosios nepriklausomybės laikotarpiu vangiai prižiūrima melioracijos sistema atrodo lyg vargšas senolis: nereikalinga ir apleista.

Melioracijos specialistai kelia nelabai linksmus ateities klausimus: kur ganysis karvės, kai užpelkės pievos? Kur reikės sodinti bulves ir kokia bus jų kaina?

Kodėl gruodžio mėnesį Lietuvoje vaizdas lyg būtų kovo pabaiga? Kodėl patvinę laukai? Tai – visų buvusių Vyriausybių (ir dabartinės) požiūrio į melioraciją rezultatas, įsitikinęs Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos vicepirmininkas Jonas Račas.

– Kokia sovietmečio įrengtos ir puoselėtos melioracijos sistemos padėtis? – Alfa.lt paklausė J. Račo.

– Jeigu nori važinėti tvarkingu automobiliu, vadinasi, turi jį tvarkingai kasmet prižiūrėti ir esant reikalui remontuoti, nesvarbu, kiek tai kainuos. Tačiau jei juo nesirūpini, vadinasi, žinai, kad po 10 metų jį reikės atiduoti į metalo laužą. Taip ir melioracija. Visos buvusios Vyriausybės jau du dešimtmečius neskiria reikiamų lėšų ne tik melioracijos statinių priežiūrai ir remontui, bet ir rekonstravimui. Jei taip ir toliau bus, reikės iš naujo sovietiniais metais nusausintuose plotuose įrenginėti drenažą.

– Kiek visos valstybės žemės sudaro pernelyg drėgna žemė?

– Apie 46 proc. viso valstybės žemės ploto. Tokias žemes panaudoti žemės ūkio gamybai ar infrastruktūros objektų rengimui galima tik jas nusausinus.

Šiuo metu apie 250 tūkst. ha melioruotame plote žemės ūkio veikla jau negalima. Apytikriai dar toks pat nusausintas plotas žemės ūkio veiklai nenaudojamas dėl kitų priežasčių. Šiuo metu realiai naudojama apie 2 mln. ha drenažu sausinamos žemės ir joje užauginama apie 90 proc. žemės ūkio produkcijos.

– Kada Lietuvoje pradėta kurti sausinimo sistema? Kokie yra melioracijos statiniai?

– Sausinimo sistemos Lietuvoje pradėtos rengti 1960 m. Šis procesas truko iki pat 1990 m. Iš viso sistemoms buvo išleista daugiau kaip 2 mlrd. eurų.

Jų yra kelios rūšys: magistraliniai apsauginiai grioviai, apsauginiai pylimai, drenažas, hidrotechnikos statiniai (pralaidos, tiltai), sausinimo siurblinės, tvenkiniai. Melioracijos sistema priklauso valstybei ir privatiems savininkams.

Valstybei priklauso magistraliniai grioviai, pralaidos, polderinės sistemos, tiltai, tvenkinių hidrotechnikos statiniai ir drenažo rinktuvai, kurių skersmuo – 12,5 cm ir didesnis. Bendra valstybės melioracijos statinių balansinė vertė – 1,2 mlrd. eurų, iš kurių likutinė vertė – 0,36 mlrd. eurų.

Žemės savininkų nuosavybė – visas likęs drenažas ir smulkūs jo statiniai. Šių nuosavų statinių balansinė vertė – 0,97 mlrd. eurų, iš kurių likutinė vertė – 0,35 mlrd. eurų.

– Kiek drenažo sistemų reikėtų rekonstruoti?

– Apie 1,25 mln. hektarų. Norint iki 2040 m. sutvarkyti dabar naudojamas nerekonstruotas drenažo sistemas, laiko lieka nedaug – 23 metai. Kasmet tam reikalui reikėtų skirti beveik 190 mln. eurų. Dabar situacija yra prasta: per metus rekonstruojama apie 4,2 karto mažiau, nei reikėtų, nes nėra lėšų.

Sausinimo sistemas, pastatytas iki 1984 m., būtina rekonstruoti jau dabar. Sausinimo sistemos, kurios buvo įrengtas po 1984 m., laikomos patikimesnėmis. Mat tuo metu buvo pradėtos naudoti filtracinės medžiagos, be to, skaičiuojant buvo padidintas paviršinio vandens nuotėkio modulis ir tiksliau įvertintas paviršinis vanduo.

Daug hidrotechnikos statinių taip pat yra blogos būklės, nemažai užtvankų net avarinės būklės – kelia pavojų aplinkai ir žmonėms. Pralaidos nusidėvėjusios 68,5 proc., o atskirų kitų rūšių hidrotechnikos statiniai – net 70–80 proc.

Daugiau kaip 80 proc. magistralinių griovių deramai savo funkcijų jau nebeatlieka, juos reikia skubiai rekonstruoti. Ypač grėsminga padėtis yra susidariusi Švenčionių, Joniškio, Druskininkų, Šalčininkų, Pagėgių, Ignalinos, Molėtų, Tauragės, Utenos, Pakruojo ir Panevėžio rajonuose.

Magistraliniams grioviams rekonstruoti kasmet reikėtų apie 20,4 mln. eurų. Pralaidoms šiuose grioviuose kasmet – po 27,8 mln. eurų.

Svarbiausia, kad nuo magistralinių griovių priklauso viso drenažo tinklo efektyvumas. Todėl jie turėtų būti prioritetas. Deja, dabar skiriamas finansavimas yra gerokai per mažas.

Beje, nuo 2012 m. visi melioracijos statiniai, įskaitant ir drenažo sistemas, rekonstruojami tik ES lėšomis, nes valstybė iš viso nebeskiria investicinių lėšų. Mūsų šalies melioracija atrodo daug prasčiau nei Latvijos ir Estijos.

– Kokią ateitį prognozuojate?

– Melioracijos srities specialistai skaičiuoja, kad Lietuva 2040 metais turės tik 1 mln. ha tvarkingų nusausintų žemių, o 1,5 mln. ha patirs pakartotinio užpelkėjimo riziką. Tokio nusausinto ploto Lietuvai prasimaitinti gal ir užteks, bet žemės ūkio produktų eksportas, biokuro gamyba ir kitos su žemių naudojimu susijusios veiklos bus gerokai apribotos.

www.alfa.lt