Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas antradienį pasiūlė likviduoti pastaruoju metu kritikos sulaukiantį Migracijos departamentą ir atiduoti jo funkcijas migracijos sistemoje šiuo metu veikiančiai policijai.

Ministerija skelbia, kad po pertvarkos policijoje atsirastų centrinis migracijos skyrius, kuris struktūriškai apjungtų esamus teritorinius policijos migracijos padalinius apskrityse.

Pagal pertvarkos planą, ši struktūra apimtų migracijos įgyvendinimo procesus, susijusius su pilietybės klausimais, asmens dokumentais, leidimais gyventi, migracijos kontrole, vizų išdavimu, prašymų dėl prieglobsčio priėmimu.

„Stiprinsime migracijos funkcijos vykdymą policijos struktūroje. Tai reiškia, kad Migracijos departamentas bus restruktūrizuotas“, – žurnalistams Migracijos departamente sakė E.Misiūnas.

Jis siūlo, kad 80 darbuotojų turinčio Migracijos departamento neliktų nuo 2019 metų ir teigė, jog didžioji dauguma institucijos darbuotojų nebūtų atleisti, nes galėtų dirbti policijos sistemoje.

Vidaus reikalų ministerija pranešė, jog pertvarka leistų sutaupyti apie 2 mln. eurų. Įstaigos vadovė Evelina Gudzinskaitė planuojamos reformos nekomentavo.

Pertvarka – po kontroversiškų sprendimų

Migracijos departamentas sulaukė kritikos dėl kelių sprendimų, susijusių su prieglobsčio suteikimu, leidimų gyventi Lietuvoje išdavimu ir galimu informacijos nutekinimu.

„Tikrai Migracijos departamento liapsusai kelia rūpestį, todėl mes esame čia, ieškodami geriausių sprendimų, – sakė E.Misiūnas. – Jeigu darbas vyktų sklandžiai, šitie sprendimai nebūtų tokie skuboti“.

„Kai bus atsakinga viena įstaiga nuo dokumentų paėmimo iki sprendimų priėmimo, bus išvengta tokių skandalų. Be to, policija turi imuniteto tarnybą, kuri užtikrina pareigūnų veiklos kokybę“, – pridūrė jis.

Ministras pabrėžė turintis priekaištų ir Migracijos departamento vadovei, jos ir kitų migracijos pareigūnų atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas, tačiau tyrimo apimtis kol kas nėra aiški.

Internetinė „Laisvės TV“ praėjusį mėnesį pranešė, kad Lietuvoje leidimą gyventi 11 metų turėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu siejamo banko SMP tarybos patarėjas Antonas Treušnikovas. Praėjusį penktadienį Migracijos departamentas šį leidimą panaikino.

Vidaus reikalų ministerija taip pat pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl galimo Migracijos departamento informacijos nutekinimo trečiosioms šalims. Naujienų portalas delfi.lt pranešė, jog Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjams buvo išsiųsta riboto naudojimo informacija, kodėl jiems draudžiama atvykti į Lietuvą dalyvauti tarptautiniame kongrese.

Migracijos departamentas ministerijos kritikos šių metų vasarą sulaukė ir dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio Lietuvoje rusų žurnalistui Jevgenijui Titovui. Institucija pastaruoju metu taip pat nesusitvarko su vizų prašytojų srautu.

E.Gudzinskaitė sako dėl savo likimo pareigose spręsianti po patikrinimo, kol kas ji dėl įtemptos situacijos departamente atsistatydinti neplanuoja.

„Jaučiu pareigą likti iki galo su savo kolektyvu“, – teigė pareigūnė.

Ji nurodė, kad leidimo gyventi panaikinimas SMP banko patarėjui A.Treušnikovui ir žiniasklaidos domėjimasis šiuo klausimu nėra susijęs. E.Gudzinskaitė taip pat tvirtino, kad Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjams nebuvo išsiųsta įslaptinta informacija, o tik dokumentas dėl sprendimo įtraukti minėtus asmenis į „juodąjį sąrašą“. Tame dokumente buvo nuoroda į riboto naudojimo Užsienio reikalų ministerijos teikimą, tačiau paties teikimo turinys nebuvo aprašytas, nurodė Migracijos departamento vadovė.

Vis dėlto po šios istorijos departamentas tvarką pakeitė ir asmenims siunčiamuose sprendimuose nuorodų į teikimus nebepateikia.

E.Gudzinskaitė tvirtino, kad kontroversijas dėl Migracijos departamente priimamų sprendimų lemia įstatymai.

„Departamentas vadovaujasi tokiais teisės aktais, kokie jie yra. Jeigu teisės aktai nėra pakeisti, departamentas negali keisti savo darbo“, – teigė ji.

Statutiniai pareigūnai nespręs dėl prieglobsčio

Vidaus reikalų ministras teigė, kad po migracijos sistemos pertvarkos prieglobsčio klausimų statutiniai pareigūnai nenagrinės.

„Mes žinome tarptautinės teisės aktų reikalavimus ir ieškosime galimybių, kad tokie sprendimai būtų priimami ne policijos struktūros padalinio“, – sakė E.Misiūnas.

Jis teigė, kad už prieglobsčio klausimus atsakinga tarnyba galėtų veikti policijoje arba apskritai būti atskira institucija.

Vidaus reikalų ministerija teigia, kad po pertvarkos ketinama sustiprinti kontrolę ir migracijos politikos formavimą pačioje ministerijoje. Dalis migracijos sistemos funkcijų būtų atiduotos ir pasieniečiams.

2015 metais naikinti Migracijos departamentą siūlė tuometinis vidaus reikalų ministras, dabartinės Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis. Tačiau idėją kritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kai kurie parlamentarai.

Kitąmet S.Skverneliui palikus Vidaus reikalų ministeriją, jį ministro pareigose pakeitęs Tomas Žilinskas ketinimų naikinti departamentą atsisakė.