Naujoji „Brexit“ realybė: svaro krytį skaudžiausiai pajus emigrantų šeimos

Po vėlyvą pirmadienį pasirodžiusių žinių, kad britų parlamentas suteikė ministrei pirmininkei Theresai May leidimą oficialiai pradėti valstybės pasitraukimą iš Europos Sąjungos, smarkiai krito Didžiosios Britanijos svaro sterlingų vertė, o Škotija jau skelbia rengsianti naują atsiskyrimo nuo Didžiosios Britanijos referendumą.

Formaliai, norint pradėti valstybės pasitraukimo iš ES procesą, tereikia parlamento bei žmonių pritarimo, ką Th. May jau turi, ir bet kokios formos nežodinės žinutės europiniams valdymo organams apie valstybės norą. Tad Jungtinę Karalystę nuo pasitraukimo iš ES iš esmės skiria tik vienas elektroninis laiškas.

Po oficialaus pranešimo apie pasitraukimą valstybė per dvejų metų terminą bus išrašyta iš Europos Sąjungos. Tai reiškia, kad po dvejų metų, britams pareiškus oficialų norą, visi ES teisės aktais įtvirtinti prekybiniai bei politiniai ryšiai nustos galioti. Taigi dveji metai yra tas periodas, per kurį privaloma sutarti ir visiškai naujai perrašyti visas sutartis bei sklandų bendradarbiavimą užtikrinančius teisės aktus.

Didžiausia problema – tokio atvejo istorijoje dar nebuvo. Todėl jau beveik metus besiruošiantys britų parlamento nariai ir kiti valdžios atstovai atvirai pripažįsta, kad net neįsivaizduoja, kas laukia, kai procesas prasidės. Dar sudėtingiau įsivaizduoti, kas bus, jei per dvejų metų periodą ne viskas bus pasirašyta.

Pavyzdžiui, pamiršus sutarti dėl tam tikro antraeilės sutarties straipsnio, nebegalėtų vykti tamsaus lukšto kiaušinių importas į Didžiąją Britaniją iš ES valstybių – jam nebūtų teisinio pagrindo.

Tad vakar Didžioji Britanija po ilgų trūkčiojimų ir šokčiojimų aplinkui jau realiai atsidūrė pilkojoje zonoje, kurioje dar niekas nėra buvęs, o joje atliktas neteisingas ar neapgalvotas manevras gali būti itin brangus. Tegu iki galutinio žingsnio į nežinią trūksta vieno elektroninio laiško, bet dabar jau galime tikėtis jo sulaukti artimiausiu metu.

Pridėkime prie to itin įdomią Škotijos reakciją. Ši šalis paskelbė jau antrą referendumą dėl išstojimo iš JK. Škotijos valdžia nori likti ES, o ne trauktis iš jos kartu su Anglija. Nors praeitas referendumas, vykęs dar 2014 metais, baigėsi pakankamai aiškia pasitraukti nenorinčių pergale (55,3 ir 44,7 procento), tuo metu škotai Jungtinėje Karalystėje liko daugiausiai dėl ekonominės naudos. Ši, Anglijai paliekant ES, labai smarkiai mažėja. Ir kai Škotijos gyventojams teks rinktis tarp šiaip jau ilgus metus šalies viduje nemėgstamos sąjungos su Anglija bei sąjungos su žemynine Europa, pasirinkimas gali būti kitoks nei tuo metu, kai atsiskyrimas reiškė pasitraukimą iš abiejų sąjungų.

Į šias naujienas finansų rinkos reagavo pakankamai keistai. Per visą naktį svaro kursas bei akcijų rinkos iš esmės stovėjo vietoje, tačiau ryte svaro kursas, palyginti su 10 didžiausių valiutų krepšeliu, krito į pastarųjų mėnesių žemumas. Tokius judesius galima paaiškinti paprastai – visas pasaulis iš esmės jau yra pasiruošęs Anglijos išėjimui, ir šios naujienos šiandien jau yra įdomios daugiausiai anglams bei europiečiams.

Prieš svaro kursas euro atžvilgiu pasikoregavo kiek daugiau nei puse procento, ir šiandien už vieną eurą galime gauti 0,87 svaro. Pastarųjų 5 metų žemumas svaras buvo pasiekęs 2016 metų spalį, kai už vieną eurą buvo galima gauti 0,9 svaro. Visai tikėtina, jog artimu metu vėl priartėsime prie šios ribos.

Tuo metu akcijų rinkos reaguoja sąlyginai ramiai. Europos akcijų indeksų vertės nuo ryto išlieka beveik nepakitusios. Įvertinus valiutos pokytį, FTSE 100 (Londono akcijų rinka) indeksas koregavosi mažiau nei puse procento. Tikėtina, kad finansų rinkų dalyviai „Brexit“ riziką įvertino jau seniai, todėl rizikingų aktyvų kainoms paskutinės žinutės įtakos jau neturi.

Taip pat beveik nesikeitė ir Didžiosios Britanijos valstybinių obligacijų kainos. Taip pat, kaip akcijų rinkose, čia dauguma investuotojų reikiamus pokyčius investiciniuose krepšeliuose atliko dar 2016 vasarą, todėl natūralus įvykių tęsinys jų nebegąsdina.

Įvykiams besivystant natūralia linkme, tai yra Th. May oficialiai paskelbus apie Anglijos išstojimą iš ES, tikėtinas tolimesnis svaro pigimas. Įmonės perkels dalį Anglijoje laikomų aktyvų bei verslo į žemyninę Europą, kas lems svarų išpardavimą.

Didžiausiu šiandienos nežinomuoju reikėtų laikyti Škotijos referendumą. Pradėjus byrėti Jungtinei Karalystei, svaro nuvertėjimas bus dar stipresnis. Taip pat šis faktas gali smarkiau pajudinti ir akcijų bei obligacijų rinkas.

Svaro nuvertėjimas labiausiai atsilieps į Didžiąją Britaniją uždarbiauti išvykusiems bei atostogas leisti Europoje mėgstantiems asmenims. Taip pat mažės įplaukos į Lietuvos ekonomiką – krintant svaro kursui, kiekvienas atsiųstas svaras turi mažiau vertės. Šitai gali šiek tiek sumažinti tiek vartojimą, tiek investicijas Lietuvoje. Tačiau poveikis neturėtų būti žymus.

 

 

Alfa.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus