Neįtikėtina trijų našlaičių Šiauliuose istorija – vaikų močiutė prisiteisė iš 7, 10 ir 15 metų anūkų jų mamos (savo dukters) laidotuvių išlaidas ir dukrai suteiktą paskolą su visomis palūkanomis. Teismas buvo griežtas – tik našlaičio pensiją gaunantys brolis ir dvi seserys atlyginti močiutei patirtus nuostolius turi per pusmetį.

Po laidotuvių globoti nenorėjo

Praėjusiais metais sunki liga jauną vos 30-metį perkopusią Rasitą nuvarė į kapus. Našlaičiais liko trys vaikai: šešerių Eglė (saugant vaikų interesus, vardai pakeisti), devynerių Augustė ir keturiolikos metų Karolis. Moterį palaidojo jos mama, vaikų močiutė Diana Turčinskienė. Iškart po laidotuvių močiutė globoti anūkų nenorėjo. Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Eglė Lazdauskienė paaiškino, kad močiutė savo poziciją gynė beveik pensiniu amžiumi, sveikatos būkle bei gaunamomis nedidelėmis pajamomis. Moteris prašė vaikus atiduoti dukters vyrui, su kuriuo ji negyveno daugiau nei dešimt metų, tačiau nebuvo išsituokusi. Jei tai padaryti nepavyktų, močiutė pasiūlė kitą išeitį – atiduoti jos anūkus į vaikų globos namus. Taip ji nurodė prašyme Vaiko teisių apsaugos skyriuje.

Po pokalbio su skyriaus vadovais D. Turčinskienė savo poziciją pakeitė ir po geros savaitės 2016 m. balandį jau tapo anūkų globėja.

Oficialus vaikų tėvas pareiškė, kad gyvendamas santuokoje su netikėtai mirusia moterimi susilaukė sūnaus Karolio. Jiems nebegyvenant kartu, moteris turėjo kitą gyvenimo draugą A. Bužinską ir nuo jo susilaukė dviejų dukrelių. Kadangi sutuoktiniai nebuvo išsiskyrę, mergaitės turi Karolio tėvo pavardę ir jo tėvystę, tačiau nebūdamas jų biologiniu tėvu jis mergaitėmis nesirūpins.

D. Turčinskienė Vaiko teisių apsaugos skyriuje nuogąstavo dėl savo mirusios dukters trijų kambarių buto. Tapusi globėja, ji pareiškė, kad neatiduos anūkų biologiniams tėvams ir kovos dėl palikimo perėmimo.

Mergaičių tėtis A. Bužinskas jas lankė švietimo įstaigose, domėjosi jų reikalais. Ilgai nelaukęs vyras kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo, buvo atliktas DNR testas, kuris patvirtino, kad jis yra mergaičių tėvas. A. Bužinskas skambino į Vaiko teisių apsaugos skyrių, domėjosi mergaičių likimu, nuogąstavo, kad jos nepatektų į vaikų globos namus.

Neturėjo net lovos

Vaiko teisių specialistai domėjosi, kaip sekasi D. Turčinskienei globoti vaikus. Paaiškėjo, kad Karolis gyvena ne pas globėją, o pas savo tėvą. Močiutei buvo priminta, kad vaiko globa patikėta jai ir jis turi gyventi su ja. Jos bute Karolis neturėjo net lovos, D. Turčinskienės buvo pareikalauta ją nupirkti.

Iš Augustės lankomos „Saulės“ pradinės mokyklos specialistai sužinojo, kad ją aplankiusiam tėčiui mergaitė skundėsi, jog močiutė yra pikta ir dažnai jas bara. Eglės lankomo vaikų lopšelio-darželio „Žiogelis“ pedagogai neslėpė, kad juos stebina močiutės elgesys su mažamete mergaite. Globėja, rytais ragindama mažylę greičiau rengtis, gąsdindavo ją, kad jei nepaskubės, atiduos į vaikų namus. Jai buvo neįdomūs vaiko piešiniai, darbeliai. Mergaitė socialinei pedagogei sakė, kad močiutė yra labai pikta, kad rytais jai padeda apsirengti brolis ir vos trejais metais vyresnė sesutė, nes močiutė tam neturi laiko.

Mergaitės gebėjimai buvo vertinami Šiaulių psichologinėje pedagoginėje tarnyboje. Vertinimo metu dalyvavo ir D. Turčinskienė. Užfiksuota, kad tyrimo metu močiutė ne kartą kartojo, kad mirusios dukters vaikai jai yra didelė našta. „Ir kam man tie vaikai“, – vis atsidusdavo globėja. Didžiausią nerimą vaiko priežiūros specialistams sukėlė močiutės frazė: „Man sakė, žinai, kur dabar vaikus deda – į šulinį.“

Nepraėjus ir porai močiutės globos mėnesių, ji iš savo anūkų globėjos pareigų Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo atleista, o vaikai apgyvendinti Remvydo Ramono šeimynoje.

Močiutės namus pakeitė šeimyna

Šiauliuose įkurtos Šeimynos globėjas R. Ramonas sulaukė netikėto Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės E. Lazdauskienės skambučio. Specialistė paaiškino, kad reikia priimti į šeimyną tris našlaičius. R. Ramonas pasakojo, kad akimirką suabejojęs, nes kartu su žmona jau globojo 15 vaikų. Kaip pats sako, suveikė tai, kad vaikai – našlaičiai, išgyvenę mamos netektį. Praėjusių metų birželio 1 d. jie atsidūrė šeimynoje.

Tai labai papiktino vaikų močiutę. Kartu su sūnumi Deividu atvykusi į Vaiko teisių apsaugos skyrių D. Turčinskienė sukėlė konfliktą. Turčinskai šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo ir kaltino nebūtais dalykais R. Ramoną, rėkė ant skyriaus specialistų. Pastarieji patvirtino, kad tai sutrikdė skyriaus darbą, išgąsdino ten laukusius žmones.

Močiutė triukšmavo Karolio akivaizdoje ir tai vaiką labai išgąsdino. Specialistų patartas, globėjas jį skubiai išvedė lauk. Kadangi triukšmadariai nereagavo nei į specialistų pastabas, nei į reikalavimus netraumuoti vaiko, skyrius dėl minėto įvykio kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrą prašydami padėti apginti nepilnamečių vaikų teisėtus interesus.

Visi šie faktai patvirtinti ir išdėstyti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus atlikto tyrimo pažymoje. Į šią tarnybą, kaip ir į visą būrį kitų tiek Šiauliuose, tiek sostinėje, kreipėsi močiutė, skųsdama Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiklą.

R. Ramonas pasakojo, kad pirmą kartą susitikus darželyje pačią mažiausią – Eglutę – ji iškart ėmė skųstis, kad skauda ausytę. Globėjo ir mergaitės pirmasis vizitas buvo pas ausų gydytoją.

„Tada dar net globos dokumentų neturėjau, vėliau specialistai atvežė. Gydytoja diagnozavo ausų uždegimą“, – prisiminė globėjas.

Augustė gulėjo ligoninėje. Ten globėjas, susidūręs su vaikų artimaisiais, buvo išvadintas vaikų perpardavinėtoju, apkaltintas, kad jam našlaičiai reikalingi tik dėl buto. Tada jis pirmą kartą išgirdo apie mirusios vaikų mamos paliktą butą.

Paveldėjo ir teisines problemas

Su žmona Margarita priėmęs našlaičius, paveldėjo ne tik jų globos, ugdymo, sveikatos reikalus, bet ir paskui nusidriekusiais visas jų teisines problemas. Kadangi globėjas kartu skiriamas ir globotinių turto administratoriumi, R. Ramonui teko rūpintis ir tuščiu likusiu butu. Jo raktus valdė močiutė ir atiduoti globėjui atsisakydavo. Praėjo trijų mėnesių terminas, per kurį po mamos mirties vaikai pas notarą turėjo perimti palikimą – butą, tačiau globėjas sako apie tai sužinojęs tik paskutinėmis dienomis ir to padaryti nebesuspėjo.

„Kai pagaliau gruodžio 15 d. iš D. Turčinskienės gavome buto raktus, paaiškėjo, kad butas stipriai apleistas. Jame jau nebebuvo net elektrinės viryklės. Vaikai pasigedo skalbimo mašinos, virtuvinio kampo, stacionaraus, nešiojamo kompiuterio. Buvo likęs tik neveikiantis šaldytuvas. Butas turėjo skolų. Sumokėjau 350 Eur skolą bendrijai, kelis šimtus eurų – už atliekų išvežimą“, – pasakoja globėjas.

Butas vis dar stovi tuščias. R. Ramonas sako neturįs pinigų atlikti remonto, nupirkti bent jau viryklės, todėl negalįs jo išnuomoti. Vaikų močiutė globėją kaltina, kad jis neefektyviai prižiūri vaikų turtą.

Vaikai į savo sąskaitas iš „Sodros“ gaudavo po 70 Eur našlaičių išmokas (nuo šių metų – po 75 Eur). Dar apie 230 Eur už jų globą mokama globėjui.

Karolį aplankius jo tėvui, su globėju buvo aptarta, kad paauglį galėtų globoti jo tėvo mama. Kovo mėnesį, pritarus Vaiko teisių apsaugos skyriui, berniukas persikėlė į savo močiutės iš tėvo pusės namus. Eglė ir Augustė vis dar gyvena R. Ramono šeimynoje.

VTAS specialistė sakė, kad vaikai ne kartą buvo kalbinti skyriuje, buvo išklausomos jų nuomonės ir pageidavimai. Vaiko teisių gynimo specialistai neturi duomenų, kad vaikai būtų netinkamai prižiūrėti R. Ramono šeimynoje arba Karolio močiutės namuose.

Su mergaitėmis dirbusi psichologė reziumavo, kad jos globėjo šeimoje jaučiasi saugios, santykiai šilti, jaukūs. Globėjas domisi mergaičių veikla, kartu žaidžia, skatina.

Į šeimyną atvykus D. Turčinskienei ir jos sūnui Deivydui, R. Ramonas dalyvaudavo jų susitikimuose su anūkėmis, nes vyko teismai ir globėjas nenorėjo, kad sesutės būtų kaip nors įtakojamos. Tai erzindavo mergaičių artimuosius ir globėjas sulaukė galimai atvirų grasinimų susidoroti. Skundai, bandymai įrodyti, kad mergaitės prižiūrimos netinkamai – nuolatiniai šios istorijos momentai.

Teismo nutartį žada skųsti

Greitai paaiškėjo, kad tiek sesių, tiek Karolio globėjai yra įvelti į teisminį procesą. Vos šių metų birželio pabaigoje buvo teisiškai įformintas mirusios mamos palikimo paveldėjimas, liepos pradžioje į Šiaulių apylinkės teismą kreipėsi vaikų močiutė Diana Turčinskienė. Ji prašė priteisti jai iš visų trijų anūkų solidariai 2533 Eur mirusios dukters negrąžintos paskolos ir 895 Eur patirtų mirusios dukros laidojimo išlaidų. Išminusuoti tik 304 Eur už valstybės sumokėtą laidojimo pašalpą.

Teismas nusprendė, kad nepilnamečiai anūkai savo močiutei dar turi sumokėti 5 proc. metinių palūkanų ir teismo išlaidas – 77 Eur žyminio mokesčio ir 976 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas, jog vaikai nepilnamečiai, iš jų nepriteisė valstybei išlaidų, susijusių su dokumentų ir teismo šaukimų įteikimą bylos dalyviams.

Taigi septynerių Eglė, dešimtmetė Augustė ir penkiolikos sulaukęs Karolis savo močiutei liko skolingi po 1142 Eur, nuo liepos mėnesio kapsinčias palūkanas iki tol, kol skolą sumokės, ir po 351 Eur teismo išlaidų. Laiko atsiskaityti su močiute iš vienintelių savo pajamų – našlaičių išmokų – jie turi vos 6 mėnesius. Akivaizdu, net ir atidavus visą mėnesinę išmoką, pusės metų nepakaks.

Teismas nusprendė, kad priėmę palikimą įpėdiniai atsako už palikėjo skolas, o atsiskaityti gali iš nekilnojamojo turto – buto, taip pat kad skolos išdėstymas ilgesniam laikotarpiui pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius.

Globėjas R. Ramonas nustatytą skolos grąžinimo terminą žada apskųsti aukštesnės instancijos teismui.

Reikalaus priteisti dar daugiau

Paskambinus D. Turčinskienei, iš pradžių ji kalbėtis atsisakė ir pagrasino, kad jei išdrįsime apie ją rašyti, mus apskųs ir bylinėsis. Tačiau noras papasakoti savo poziciją, matyt, nugalėjo – pokalbis telefonu truko beveik valandą. Jo metu D. Turčinskienė sakė labai mylinti savo anūkus, o į teismą kreipėsi neva norėdama apginti jų interesus.

Pasirodo, anūkai močiutei skolingi kur kas daugiau. Ji sakė renkanti įrodymus ir liudininkus, kad mirusios dukters butas buvo pirktas už jos pinigus. Moteris tikisi prisiteisti iš vaikų buto vertę.

Kai paklausėme, kaip ji įsivaizduoja, iš ko anūkai turi jai mokėti skolas, moteris atsakė, kad vaikų globėjai turėtų prisiteisti iš jų tėvų nemokėtus alimentus. Ji jau domėjosi ir žino, kad tai galima padaryti už kelerius metus atgal.

„Abu tėvai niekada nemokėjo alimentų, aš ir mano sūnus rėmėme vaikus, tai tegul dabar sumoka“, – sakė D. Turčinskienė. Ji mano, kad ir Karolio močiutė gali iš savo sūnaus prisiteisti nemokėtus alimentus anūkui, o R. Ramonas iš mergaičių tėvo – juo labiau. Prisiteisdama pinigus už dukters laidotuves taip gina anūkus, nes mano, kad jų turtas bus netinkamai panaudotas.

Vaiko teisių apsaugos skyrius pastebėjo, kad mergaičių tėvystė dar nėra nustatyta teismo, todėl nėra teisinio pagrindo iš A. Bužinsko reikalauti alimentų. R. Ramonas pasakojo, kad Akmenės rajone gyvenantis biologinis mergaičių tėtis neseniai susituokė, o dukras pakrikštijo. Jis jas aplanko šeimynoje, teiraujasi globėjo apie jų reikalus.

D. Turčinskienė tiek apie buvusį žentą, tiek apie mirusios dukters buvusį draugą atsiliepė švelniai pasakius ne itin šiltais žodžiais. Ji įsitikinusi, kad jiems rūpi tik vaikų butas.

Pasakiusi, kad vaikų globėjams svarbiausia valstybės mokami pinigai už jų globą, moteris nepaneigė, kad ir pradžioje porą mėnesių globodama anūkus taip pat gaudavo už globą išmokas iš valstybės.

„Aš dukrai skolinau pinigus, ji žadėjo važiuoti dirbti į užsienį ir užsidirbusi man grąžinti, bet negrąžino“, – sakė moteris. Ji tikino, kad sveikatos problemų turėjusi jos dukra nedirbo, gyveno iš neįgalumo išmokų, todėl kartu su sūnumi ją rėmė.

D. Turčinskienė piktinasi, kad ją apšmeižė ir atėmė globą. Moteris pyksta, kad iš geriančių senelių neatima anūkų, o iš jos, tvarkingos moteriškės, atėmė. Ji tikina, kad anūkai yra prieš ją nuteikti.

„Kodėl globėjas neišnuomoja vaikų buto? Taip, butas apleistas, aš prašiau globėjo: turite daug vaikų, atsiųskite vyresnius, tegul ateina padėti butą sutvarkyti. Jis man nė vieno vaiko neatsiuntė“, – sakė močiutė.

Ji pasakojo, kad su mirusia dukra pastaraisiais metais nesutarė, tačiau pinigus vis tiek skolinusi. Dukra duodavo po vieną anūką nusivežti prie jūros, į šventes, ekskursijas.

Močiutė aiškino, kad kalbėdama apie vaikus ir šulinį ji tiesiog citavo savo mirštančios dukters žodžius, kur tėvas dėtų vaikus, o tarnybos ją netinkamai supratusios ir atėmusios anūkų globą.

„Paaugs tie vaikai ir niekam nebus reikalingi. Laukiu aš anūkų, tegul ateina, aš priimsiu“, – kelis kartus pakartojo močiutė.

Ji sakė, kad pasibaigus teismams išvažiuos su savo ilgamečiu draugu į Vokietiją. „Paskui pasiimsiu vaikus, kai suaugs. Aš remsiu juos visus tris“, – žadėjo.

www.alfa.lt