Nerami medikų žinia: 6-uose Lietuvos miestuose – pavojingas reiškinys
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad, Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis dienomis vyraujant nepalankioms teršalų sklaidai sąlygoms (sausi orai, silpnas vėjas), daugelio miestų ore padidėjo kietųjų dalelių koncentracija, o kai kuriuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Kėdainiuose ir Mažeikiuose) kietųjų dalelių KD10 (kietosios dalelės iki 10 mikronų aerodinaminio skersmens) koncentracija viršijo 50 µg/m³ paros ribinę vertę.
Oro užterštumo padidėjimui daugiausia įtakos galėjo turėti stacionarių šaltinių (energetikos, pramonės įmonių, individualių namų šildymo sistemų) keliama tarša.
Poveikis sveikatai – nuo dirginimo iki širdies smūgio
Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra pagrindinė miestų aplinkos oro kokybės problema. Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų: rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių.
Kietosios dalelės, priklausomai nuo koncentracijos, gali sudirginti kvėpavimo takus (peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas), dėl ko gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) eiga. Taip pat gali paūmėti ir lėtinės kraujotakos sistemos ligos. Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų – apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito, emfizemos), lėtinės obstrukcinės plaučių ligos – atsiradimo priežastimi. Dėl jų gali susilpnėti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkcija, sutrikti širdies veikla (ištikti širdies smūgis).
Kaip apsisaugoti nuo oro taršos?
Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užteršto aplinkos oro poveikiui. Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių.
Būnant patalpoje būtų gerai neatidarinėti orlaidžių, langų, vėdinant patalpas, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu. Važiuodami autotransporto priemonėmis sandariai uždarykite langus. Keliaudami dviračiu, eidami pasivaikščioti, ypač su mažais vaikais, venkite intensyvaus eismo gatvių. Sergantiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga, o blogai pasijutus kreiptis į gydytoją.