Nuo 2019 metų liepos biudžetinės socialinių paslaugų įstaigos galės persitvarkyti į viešąsias įstaigas.

Seimas šią savaitę priėmė Socialinių paslaugų įstatymo pataisas, kuriomis, kaip teigia ministras Linas Kukuraitis, nenorima paverst visų socialinių paslaugų įmonių viešosiomis įstaigomis.

Per balsavimą susilaikęs Petras Gražulis mano, kad pakeitimai iškreips socialinių paslaugų įmonių veiklą.

Tuo metu konservatorius Mykolas Majauskas įsitikinęs,kad pertvarka suteiks joms daugiau galimybių ir jos galės teikti kokybiškesnes paslaugas.

„Leis vykdyti ūkinę finansinę veiklą, kas reiškia gauti papildomas pajamas ir todėl galės sutikti daugiau paslaugų. Taip pat leis laisviau disponuoti turimomis lėšomis, taip pat, esant poreikiui, skolintis, dalyvauti įvairių fondų, konkursinėse programose, ko biudžetinės įstaigos dažnai negali daryti, ir taip pat galės užtikrinti konkurencingesnį ir laisvesnį darbuotojų apmokėjimą pagal poreikį“, – posėdyje teigė M. Majauskas.

Tačiau P. Gražulis BNS sakė, kad „viskas bus atvirkščiai“, nes pataisos paskatins socialinių paslaugų įmones „imtis komercijos, kad turėtų daugiau pajamų“.

„Tada socialinės įmonės gali pradėti užsiimti komercija. Socialiniai klausimai likti antraeiliais. Man atrodo, kad socialinių paslaugų įmonės neturėtų užsiimti verslu, o turėtų teikti socialines paslaugas“, – teigė P. Gražulis.

Pataisų iniciatorė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įsitikinusi, kad pertvarka sudarys galimybę į jų valdymą įtraukti nevyriausybines organizacijas ir privatų sektorių. Tikimasi, kad nauja tvarka pagerins socialinių paslaugų kokybę ir paskatins jų plėtrą.

L. Kukuraitis sako, kad dabartinė situacija apsunkina socialinių paslaugų įstaigų valdymą ir „apsunkina paslaugų pardavimą“.

„(Dabar) biudžetą turi išleisti iki gruodžio 31 dienos ir negali atsidėti dalies resursų kitiems metams“, – teigė ministras Socialinės apsaugos ir darbo komitete per pataisų svarstymą.

Viešosios globos įstaigos „Senevita“ Petras Jurgilas prognozavo, kad keičiantis socialinių paslaugų įstaigų statusui ir atsakomybei, dalis jų gali neišgyventi.

„Kiek žinau Lenkijos atvejį, apie 20 proc. įstaigų bankrutavo“, – teigė jis.

Jis taip pat pripažino, kad iš biudžeto finansuojamos socialinių paslaugų įstaigos iškreipia konkurenciją rinkoje.

Savivaldybių asociacijos patarėjos socialiniais klausimais Audronės Vareikytės prognozėmis, pokyčiai padidins paslaugų kainas.

„Kainos (socialinių paslaugų – BNS) kyla labai sparčiai ir valstybinėse, bet viešosiose ypatingai, 100 ir daugiau eurų. Savivaldybių kalba kalbant, tai yra kosminės kainos. Jos gali nebetenkinti žmonių lūkesčių dėl išaugusių kainų“, – komitete aiškino ji.

L. Kukuraitis užsiminė apie planus socialinių paslaugų įstaigas regionuose sujungti ir taip mažinti jų išlaidas.