Savaitgalį vėl teks persukti laikrodžius. Kokį poveikį mūsų sveikatai ir savijautai turi toks laiko pakeitimas?

Regis, kas čia tokio, tačiau kasmet dėl šio klausimo vis kyla naujų diskusijų. Ir niekaip nesusitariama, ar reikia keisti tokią tvarką, ar ne.

Nors pereidami prie žiemos laiko, mes gauname vieną valandą „dovanų“, miego tyrinėtojai pataria nežiūrėti į tokius pokyčius per daug lengvabūdiškai. Pagal statistiką, iškart po laiko pakeitimo 8 procentais padaugėja avarijų keliuose. Ir į ligonines pristatoma daugiau pacientų, kuriems įtariamas širdies infarktas.

Valanda į priekį ar atgal?

Įsidėmėkite: pavasarį laikrodžiai pasukami viena valanda į priekį. Mes „prarandame“ vieną valandą. Rudenį buvusi tvarka grąžinama. Mes „atgauname“ prarastą valandą.

Ši informacija labai svarbi tiems, kurie sekmadienį planuoja reikšmingus susitikimus. Jei suklysite ir pasuksite laikrodį į priešingą pusę, galite ateiti į pasimatymą dviem valandomis anksčiau. Žinoma, tai bus kur kas geriau, nei pavėluoti dvi valandas, bet vis tiek nemalonu.

Laikrodžiai bus persukami spalio 29 dieną, sekmadienį, 02.59 val. Tą minutę bus nustatoma 2.00 val.

Kirtis vidiniam laikrodžiui?

Vieni žmonės į laiko persukimą reaguoja abejingai, kitiems dėl to kyla problemų. Pastarieji gali jaustis nuvargę, suirzę, nesugebėti gerai susikoncentruoti.

„Savijauta būna tokia pat, kaip skrendant lėktuvu iš vienos laiko juostos į kitą, – aiškina vokiečių miego specialistas profesorius Jürgenas Zulley iš Regensburgo. – Kiekvienas žmogus turi savo biologinį ritmą, nuo kurio nėra paprasta nukrypti. Mes turime nusiteikti, kad mažiausiai vieną ar dvi dienas negalėsime gyventi įprastu ritmu.“

Kai kuriems žmonėms prireikia kelių dienų ar net savaičių, kol pripranta prie kitokio tamsos-šviesos ritmo. Labiausiai dėl to kenčia pagyvenę žmonės ir vaikai.

Žmogus turi labai tikslų vidinį laikrodį, kuris glaudžiai susijęs su smegenimis ir natūraliu šviesos-tamsos ritmu. Ta pati smegenų sritis reguliuoja ir hormono melatonino išsiskyrimą. Melatoninas dalyvauja įvairiuose ritmiškai vykstančiuose organizmo procesuose, taip pat jis reguliuoja žmogaus miego ir būdravimo fazes. Jis valdo ir mūsų produktyvumą, kūno temperatūrą, alkio ir sotumo pojūtį.

Rudeninės depresijos pavojus?

Bet koks pasikėsinimas į natūralų žmogaus biologinį ritmą nepraeina be pasekmių. Už galimybę pamiegoti viena valanda ilgiau dirbantys žmonės aukos dalį savo laisvalaikio. Jei dar prieš dieną jie grįždavo iš darbo su šviesa, tai nuo pirmadienio turės pareiti su tamsa. Jie anksčiau pasijus nuvargę, nes kūnas ima gaminti daugiau miego hormono melatonino priklausomai nuo tamsos už lango, o ne nuo to, ką rodo laikrodis. Tamsa ir nuovargis sukelia prislėgtumo jausmą, sumažina produktyvumą ir gresia virsti rudens depresija.

„Rudenį laiko persukimas būna pakeliamas šiek tiek lengviau nei pavasarį, – aiškina miego specialistas. – Mums lengviau pavyksta atsigulti vėliau ir užmigti, nei eiti į lovą anksčiau ir valandą prasivartyti. Nepaisant to, kai kuriems žmonėms net ir perėjimas prie žiemos laiko sukelia galvos skausmus, miego sutrikimus ir nuovargį.“

Pagyvenusiems žmonėms paprastai prireikia savaitės, kad priprastų prie naujo ritmo. Moterys dažniau skundžiasi su tuo susijusiais negalavimais ir miego sutrikimais už vyrus.

Vaikai pasidaro labai irzlūs, neramūs, kai sutrikdomas jų natūralus miego ir būdravimo ritmas.

Ne visi žmonės jautriai reaguoja į laiko pakeitimus, nes ne visi gyvena laikydamiesi griežto paros režimo. Pagal Vakarų Europos šalyse atliktas apklausas, daugiau kaip pusė vyrų (54,4 proc.) ir mažiau kaip pusė moterų (42,2 proc.) dėl laiko pakeitimo nepatiria jokių nepatogumų.

Kodėl apskritai keičiamas laikas?

Ši tvarka daugumoje Europos šalių buvo įvesta 1977 metais. Imtis tokių veiksmų paskatino 1973 metų naftos krizė. Šis potvarkis turėjo priversti žmones geriau išnaudoti dienos šviesą, kad sutaupytų energijos.

www.alfa.lt