Per didžiulį gaisrą Kalifornijoje žuvo ugniagesys
Per vieną didžiausių gaisrų Kalifornijos istorijoje žuvo ugniagesys, ketvirtadienį pranešė pareigūnai, gelbėjimo tarnyboms nesėkmingai mėginant pažaboti valstijoje šėlstančius miškų gaisrus.
Kalifornijos miškų ir priešgaisrinės apsaugos departamento („Cal Fire“) inžinierius iš San Diego Cory Iversonas (Koris Aiversonas) žuvo kovodamas su gaisru „Thomas“ Ventūros apygardoje, nurodė „Cal Fire“ vadovas Kenas Pimlottas (Kenas Pimlotas).
Daugiau jokių detalių apie nelaimę jis nepateikė.
„Su dideliu liūdesiu pranešu, kad gesinant gaisrą „Thomas“ žuvo vienas ugniagesys. Prašau kartu su manimi pasimelsti už mūsų žuvusį ugniagesį ir jo artimuosius“, – parašė K. Pimlottas socialiniame tinkle „Twitter“.
Prieš dešimt dienų įsiplieskęs gaisras „Thomas“ išdegino jau beveik 100 tūkst. hektarų plotą, nurodė „Cal Fire“. Tai ketvirtas didžiausias gaisras valstijos istorijoje.
Savo būstus teko palikti tūkstančiams žmonų, o beveik tūkstantis pastatų, daugiausia individualūs gyvenamieji namai, buvo sunaikinti. Dar 18 tūkst. namų tebėra pavojuje.
Anksčiau buvo pranešta, kad žuvo 70-metė moteris, kuri pateko į eismo įvykį, kai savo automobiliu važiavo iš pavojaus zonos.
„Cal Fire“ nurodė, kad iki ketvirtadienio ugniagesiams pavyko suvaldyti apie 30 proc. gaisro.
Didžiausią žalą Kalifornijai padariusiu gaisru vis dar laikomas 2003 metais šėlęs „Cedar“, išdeginęs kiek daugiau nei 109 tūkst. hektarų plotą ir sunaikinęs beveik 3 tūkst. pastatų.
Šie metai Kalifornijoje yra rekordiniai pagal miškų gaisrų padarytą žalą ir aukų skaičių. Šįmet per miškų gaisrus jau žuvo daugiau nei 40 žmonių ir buvo sunaikinti apie 9 tūkst. pastatų.
Kalifornijos gubernatorius Jerry Brownas (Džeris Braunas) naujienų agentūrai AFP antradienį sakė, kad valstijoje šėlstantys miškų gaisrai turėtų tapti įspėjimu kitoms pasaulio vietovėms, kurioms pavojų kelia klimato kaita.
„Svarbus faktas, kad tokie gaisrai taps labai dažni – tai mums sako mokslas“, – pažymėjo gubernatorius, kalbėdamas kovai su klimato kaita skirtame viršūnių susitikime Paryžiuje.
Šis susitikimas vyko praėjus dvejiems metams po to, kai 195 pasaulio valstybės pasirašė Paryžiaus klimato susitarimą, numatantį taršos „šiltnamio efektą“ sukeliančiomis dujomis mažinimo priemones.