Pernai iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, o imigravo – 20,2 tūkst. žmonių.

Statistikos departamento duomenimis, palyginti su 2015 m., emigrantų skaičius padidėjo 5,8 tūkst. (13 proc.), o imigrantų skaičius sumažėjo 2 tūkst. (8,9 proc.). Pernai 30,1 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo (2015 m. – 22,4 tūkst.).

Pernai į Lietuvą grįžo gyventi 14,2 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių (70,5 proc. visų imigrantų) – 4,2 tūkst. (22,7 proc.) mažiau negu 2015 m. Pernai į šalį imigravo 6 tūkst. užsieniečių (29,5 proc. visų imigrantų), tai 2,2 tūkst. (1,6 karto) daugiau negu 2015 m.

Bendrasis emigracijos rodiklis (emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. nuolatinių gyventojų) 2016 m. padidėjo ir sudarė 17,5 emigranto (2015 m. – 15,3).

Pernai emigravo 25,4 tūkst. (50,5 proc. visų emigrantų) vyrų ir 24,9 tūkst. (49,5 proc.) moterų (2015 m. – 24,3 tūkst., arba 54,6 proc., ir 20,2 tūkst., arba 45,4 proc.).

Per pastaruosius dvejus metus kas trečias emigravęs buvo 20-29 metų amžiaus, kas ketvirtas – 30-39 metų amžiaus.

Pernai pagal emigrantų srautus Jungtinė Karalystė buvo pirmoji. Į šią šalį emigravo beveik pusė (46,2 proc.) visų emigrantų, 8,4 proc. – į Airiją, 7,8 proc. – į Norvegiją, 7,6 proc. – į Vokietiją (2015 m. į Jungtinę Karalystę emigravo 42,7 proc. visų emigrantų, 7,5 proc. – į Vokietiją, 7,1 proc. – į Airiją, 6,4 proc. – į Norvegiją).

Pernai iš Lietuvos emigravo 46,1 tūkst. (91,5 proc. visų emigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių ir 4,2 tūkst. (8,5 proc.) kitų šalių pilietybes turinčių Lietuvos gyventojų (Rusijos Federacijos piliečiai sudarė 26,9 proc., Ukrainos – 22,5 proc., Baltarusijos – 17,7 proc.). 2015 m. iš Lietuvos emigravo 37 tūkst. (83 proc.) Lietuvos Respublikos ir 7,5 tūkst. (17 proc.) kitų šalių piliečių.

Dauguma – 82,7 proc. – emigrantų gimė Lietuvoje, 3,7 proc. – Rusijoje, 3,5 proc. – Jungtinėje Karalystėje, 2,1 proc. – Ukrainoje.

Pernai daugiau negu pusė visų 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių vyrų (59,2 proc.) ir moterų (53,9 proc.) niekada negyveno santuokoje (2015 m. – atitinkamai 63,1 ir 53,3 proc.). 2016 m. kas trečias (-a) 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravęs (-usi) vyras ar moteris – vedęs / ištekėjusi, 2015 m. – atitinkamai kas ketvirtas ir kas trečia. 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravę išsituokę ir našliai vyrai 2016 m. sudarė 10,2 proc. visų emigravusių vyrų, o šio amžiaus emigravusios išsituokusios ir našlės moterys – 16,3 proc. (2015 m. – atitinkamai 9,2 ir 17,3 proc.).

Bendrasis imigracijos rodiklis (imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. nuolatinių gyventojų) 2016 m. sumažėjo ir sudarė 7 imigrantus (2015 m. – 7,6). 2016 m. 1 tūkst. nuolatinių gyventojų teko 4,9 grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių ir 2,1 užsieniečių.

2016 m. iš Jungtinės Karalystės grįžo 44,6 proc. visų grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių, Norvegijos – 9,5 proc., Airijos – 8,6 proc., Ukrainos – 8,3 proc., Vokietijos – 5,9 proc. 2015 m. kas antras grįžęs Lietuvos Respublikos pilietis atvyko iš Jungtinės Karalystės, 11 proc. – iš Airijos, 10,7 proc. – iš Norvegijos.

2016 m. imigravo 1,6 tūkst. (26,5 proc. visų užsieniečių) Ukrainos piliečių, 1,2 tūkst. (19,4 proc.) – Baltarusijos, 841 (14,1 proc.) – Rusijos Federacijos. 2015 m. trečdalį (30,7 proc.) visų imigravusių užsieniečių sudarė Ukrainos piliečiai, penktadalį (18,6 proc.) – Rusijos Federacijos, dešimtadalį (10,3 proc.) – Baltarusijos.

Per pastaruosius dvejus metus kas ketvirtas grįžęs Lietuvos Respublikos pilietis buvo 25-29 metų amžiaus, kas šeštas – 30-34, kas septintas – 20-24 metų amžiaus.

2016 m. 15,3 proc. imigravusių užsieniečių sudarė 30-34 metų amžiaus asmenys, 14 proc. – 25-29 metų amžiaus, 12,6 proc. – 35-39 metų amžiaus (2015 m. – atitinkamai 14,8,14,5 ir 12,2 proc.).