Pinigus per valstybės valdomą Lietuvos paštą, kurio vadovė Lina Minderienė praėjusį penktadienį neteko posto, plovė Lietuvoje gyvenantys Nigerijos piliečiai, BNS patvirtino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

FNTT atstovė Rūta Andriuškaitė BNS patvirtino, kad šių metų pavasarį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Nigerijos piliečių pinigų plovimo susijęs su Lietuvos paštu. Anot jos, neatmestina, kad pinigus gryninti jie galėjo dėl silpnos pašto pinigų plovimo prevencijos.

„Neatmestina, kad iš neteisėtos veiklos gautos lėšos Lietuvos pašto skyriuose būdavo gryninamos dėl galimai silpnos pinigų plovimo prevencijos priemonių sistemos. Apie galimai silpną pinigų plovimo prevenciją ir atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl Afrikos piliečių buvo informuota Lietuvos pašto valdyba“, – BNS teigė R. Andriuškaitė.

Anot jos, jog įtariama, kad pasinaudojus suklastotais Afrikos valstybių piliečių asmens dokumentais, dalis pinigų buvo išgryninta Lietuvos pašto padaliniuose.

„Tyrimo duomenimis, vienas iš Nigerijos piliečių, galimai pasinaudojo septyniais asmens dokumentais, išrašytais skirtingais Ganos ir Nigerijos piliečių vardais“, – teigė FNTT atstovė. Pasak jos, suklastotuose dokumentuose būdavo to paties asmens nuotrauka, tačiau įrašyti skirtingi vardai ir pavardės.

Tuo metu Lietuvos paštas tikina, kad informavo FNTT apie galimus pinigų plovimo atvejus.

„Dar praėjusiais metais Lietuvos paštas, vadovaudamasis teisės aktuose numatyta pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencija, informavo FNTT dėl galimų pinigų plovimo atvejų. Įtarimų sukėlė pasikartojantys Nigerijos ir Ganos piliečiams per „Western Union“ siunčiamų pinigų perlaidų srautai. Nuo 2016 metų spalio 31 dienos iki gruodžio 31 dienos Lietuvos paštas išsiuntė 12 raštų apie įtartinas pinigines perlaidas, kurias atliko Ganos ir Nigerijos piliečiai“, – teigiama Lietuvos pašto komentare.

FNTT gegužę pranešė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl viename Kauno universitetų studijuojančių Nigerijos piliečių, kurie įtariami gautas pinigines perlaidas išgryninę su suklastotais dokumentais. Tuomet tarnyba neskelbė, per kokią įstaigą būdavo išgryninami pinigai.

Praėjusiais metais FNTT tyrė Ganos, Gambijos ir Nigerijos piliečių atliekamas finansines operacijas per Lietuvos bendroves. Per 2016 metus buvo gauta apie 50 pranešimų apie galimus pinigų plovimo atvejus, susijusius su šių šalių asmenimis – jie per itin trumpą laiką gaudavo dideles pinigų sumas, o jas išskaidžius, per kelias dienas išsiųsdavo gavėjams. Bendra gautų perlaidų suma siekė apie 1,5 mln. eurų.

Elektroninių pinigų įstaigos licenciją turinčio Lietuvos pašto vadovė L. Minderienė penktadienį buvo atleista, nes neužtikrino pinigų plovimo prevencijos priemonių. Sprendimas priimtas, remiantis centrinio banko patikrinimo ir FNTT tyrimo išvadomis.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis penktadienį teigė neatmetantis, kad Lietuvos pašte gali būti daugiau teisėsaugos patikrinimų.

Nei Susisiekimo ministerija, nei Lietuvos bankas oficialiai neskelbia, kaip konkrečiai buvo neužtikrinta pinigų plovimo prevencija.

BNS.LT