Egiptiečių Nados Meawad ir Doaos Elghobashy pasirodymas Rio olimpinėse žaidynėse vėl paskatino kalbas apie sportininkių aprangas paplūdimio tinklinio varžybose. Egiptietės preciziškai slėpė nuogą kūną, dėvėjo netgi galvos apdangalus, kas šioje sporto šakoje vis dar yra pakankamai neįprasta.

Pakeistos taisyklės išplėtė sporto šakos geografiją

JAV paplūdimio tinklinio legenda Kerri Walsh ne kartą yra išreiškusi įsitikinimą, kad paplūdimio tinklininkės ir toliau turėtų žaisti dėvėdamos bikinį, nors prieš ketverius metus leista rinktis ir gerokai uždaresnę aprangą.

2012 metais moterų teisių aktyvistės (International League for Women’s Rights) protestavo prieš moterų aprangas paplūdimio tinklinyje, aiškindamos , kad tai paprasčiausias „seksualinis eksploatavimas“.

„Jie moters kūną paverčia sekso objektu, ir tai daroma dėl pinigų. Tai akivaizdus seksizmo pavyzdys“, – „Forbes“ sakė minėtos organizacijos atstovė Annie Sugier.

Prieš Londono olimpiadą Tarptautinė tinklinio federacija (FIVB) pakoregavo aprangos taisykles, kad sporto šaka taptų populiaresnė musulmoniškose šalyse. Leista žaisti su šortais, apranga ilgomis rankovėmis arba vientisa.

FIVB atstovas spaudai Richardas Bake’as Rio de Žaneiro žaidynių metu teigė, kad tai padaryta būtent tam, kad tinklinis taptų prieinamas įvairiausių kultūrų žmonėms. Pasak jo, atrankoje į 2012 metų olimpinį turnyrą dalyvavo 143 skirtingų šalių tinklininkai, o į „Rio 2016“ varžybas – jau 169.

„Aš dėviu hidžabą jau 10 metų. Tai netrukdo man užsiimti dalykais, kuriuos myliu daryti. Tinklinis – vienas iš jų“, – AP sakė D. Elghobashy.

Vakarų pasaulio tinklininkės bikinio neišsižada

Vis dėlto Vakarų pasaulio tinklininkės linkusios ir toliau rinktis bikinio stiliaus aprangas, nors Rio de Žaneiro olimpiadoje netrūksta ir uždaresnių aprangų. K. Walsh įsitikinusi, kad tinklininkės neturėtų išsižadėti bikinio.

„Natūraliai paplūdimio tinklinis žaidžiamas dėvint bikinį. Mes dažnai žaidžiame, kai temperatūra siekia 35 laipsnius. Net nežinau, ką kita būtų galimą apsirengti“, – teigė K. Walsh.

Tiesa, pasak jos, būtina šviesti sporto gerbėjus, kad paplūdimio tinklininkės yra sunkiai dirbančios sportininkės, o ne objektai akims paganyti.

„Aš nesu sekso simbolis, aš esu sportininkė“, – viena garsiausių K. Walsh frazių.

Apie tinklinį rašantį JAV žurnalistė Katy Waldman yra išskyrusi keturias svarbias priežastis, kodėl bikinis turėtų išlikti paplūdimio tinklininkių apranga.

Pirmoji – tradicijos. Bikinis yra neatsiejamas paplūdimio tinklinio elementas.

Antroji – fizinis pasididžiavimas. Treniruotas kūnas yra sportininko darbo rezultatas, kurio nereikia slėpti.

Trečioji – Vakaruose bikinis nėra provokuojantis drabužis. Paplūdimio tinklinis yra šiltų kraštų sportas, kur bikinis yra absoliučiai įprasta apranga.

Ketvirtoji – patogumas. Varžybos vyksta ant smėlio, kuris pribyrėjęs už drabužių gali kelti nepatogumą. Paprasta: kuo mažiau rūbų, tuo patogiau žaisti.

„Dabar galima naudoti įvairią aprangą, tačiau mūsų sportininkės pirmenybę teikia dviejų dalių bikiniui. Taip mažiau vietos smėliui pasislėpti po rūbais. Jos žiūri į tai ne kaip į mados reikalą, o kaip įprastinę šios sporto šakos uniformą“, – prieš Rio žaidynes sakė „USA Volleyball“ atstovė spaudai Corinne Calabro.

Beje, Kerri Walsh ir April Ross, Kerri porininkė Rio de Žaneire, ėmė į rankas pieštukus ir pačios susikūrė savo aprangos Rio olimpiadoje modelį.

„Tai Kerry idėja, ji puiki. Žinojome, kad iš to gali niekas neišdegti, bet smagu turėti kažką unikalaus. Nuostabu, kaip tobulai gavosi“, – sakė A. Ross ir pridūrė, kad sunkiausia, be abejo, buvo nusipiešti viršutinę dalį.

„Man atvira apranga tinka. Tai vienintelė sporto šaka, kur moterų varžybos yra aukščiau vyrų. Jei tai dėl bikinio, puiku. Esu tikra, kad tai geriausiai atskleidžia moters kūno grožį, didžiuojuosi tuo, kaip atrodau“, – sakė olimpinė čempionė, australė Natalie Cook.

Amerikietė Holly Peak, olimpinio bronzos medalio laimėtoja, teigia, kad patogumo prasme skirtumas tarp bikinio ir vientisos aprangos toks didelis, kad net rimtų svarstymų, ką rinktis, negali būti.

„Kai neri ant smėlio, jis pro vientisos aprangos viršų patenka po drabužiu ir kaupiasi apačioje. Tai labai nepatogu“, – teigė H. Peak.

Craigas Carracheris, Australijos tinklinio federacijos prezidentas, pritaria šioms sportininkėms, tačiau reiškia įsitikinimą, kad per daug dėmesio skiriama kalboms apie tinklininkių aprangą.

Pasak jo, kai visuomenė nustos telkti dėmesį į moterų aprangas ir pradės žavėtis jų sportiniais pasirodymais, tai bus tikrasis paplūdimio tinklinio suvokimo etalonas, automatiškai panaikinantis seksizmo apraiškas.

„Egipto tinklininkių pasirodymas Rio reprezentuoja kultūrinę įvairovę ir jos įsiliejimą į sportą. Netolimoje ateityje sporto pasaulyje tai neturėtų būti stebinantis dalykas“, – pridūrė C. Carracheris.

Lietuvaitės už bikinį: taip patogiau žaisti

Lietuvos paplūdimio tinklininkės Vytenė Vitkauskaitė ir Viltė Makauskaitė taip pat pirmenybę teikia kukliai kūną dengiančiai aprangai, nes taip paprasčiausiai patogiau. Tik darganas lietuviškas oras dažnai priverčia užsimesti šiltesnius termodrabužius.

„Mano manymu, didelę dalį šios sporto šakos grožio ir sudaro apranga – bikinis, todėl pirmenybę teikiu triusikėliams. Svarbiausia, kad triusikėliai ir sportinė liemenėlė labai patogu, judesių niekas nevaržo. Netgi, manau, būtent trumpa apranga pritraukia mano sporto šakai daugybę žiūrovų“, – teigė Vytenė Vitkauskaitė.

1999 metais pati FIVB pati nustatė aprangos taisykles – dviejų dalių bikinį pripažino vienintele galima apranga moterų paplūdimio tinklinyje. Siekta sporto šakos, kuri olimpiadoje debiutavo tik 1996 metais, populiarumo bumo, jis ir įvyko. Sunku paneigti, kad prie to neprisidėjo tinklininkių aprangos stilius.

Olimpiadose paplūdimio tinklinis tapo viena žiūrimiausių sporto šakų. 2008 metais olimpines žaidynes transliavęs NBC kanalas pranešė, kad paplūdimio tinklinio varžybos nuskynė laurus reitingų lentelėse, nepaisant to, kad milžinišką susidomėjimą JAV kėlė ir Michaelo Phelpso plaukimai, vyrų krepšinio ar moterų futbolo rinktinių pasirodymai.

„Žiūrint iš kitos pusės, kai varžybos vyksta Vilniuje, pavyzdžiui, balandį, kai temperatūra tesiekia 5 laipsnius, triusikėliai lieka sportinės aprangos krepšyje, žaidžiame su termorūbais“, – teigė V. Vitkauskaitė.

„Manau, paplūdimio tinklinis karštomis vasaros dienomis nesižiūrėtų taip, jei tinklininkės žaistų ne su bikiniu, o kitokia apranga“, – antrino Viltė Makauskaitė.

„Esant šiltam orui, kaitriai saulei, teikiu pirmenybę bikiniui, nes ne taip karšta su bikiniu. Šaltesniam orui renkuosi ilgą aprangą. Neturiu nieko prieš, jei priešininkių komanda žaidžia su ilga apranga, tai yra jų pasirinkimas, ypač jei tai yra su religija susiję dalykai“, – teigė V. Makauskaitė.

Paplūdimio tinklinis pradėtas žaisti XX a pradžioje Havajuose, vėliau sparčiausiai plito JAV, Europoje ir Pietų Amerikoje. 1986 metais paplūdimio tinklinį pripažino FIVB, o 1992 metais ši tinklinio atmaina buvo pristatyta kaip olimpinė sporto šaka Barselonos olimpiadoje. 1996 metais Atlantoje debiutavo kaip visateisis olimpinės šeimos narys.