Iniciatyvų greitai išspręsti dvigubos pilietybės klausimą Seime priimant įstatymą dėl galimų prieštaravimų Konstitucijai nepalaikanti Prezidentūra nemano, kad skubiai nepadarius sprendimų Lietuva dėl Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) gali prarasti daug savo piliečių. Esą emigrantams ir po “Brexit” apsimokės likti Lietuvos Respublikos piliečiais.

“Nesutikčiau su teiginiu, kad nurašomi piliečiai, (…) ir kad jau būtų prarandami Lietuvos Respublikos piliečiai. Yra galbūt atskirų ir politikų, ir viešosios erdvės bandymų paaštrinti tą klausimą, pasinaudoti kaip kontekstu bandant grįžti prie šitos temos. Konkrečiai žiūrint į JK esančių lietuvių situaciją, tai iš tikrųjų egzistuoja ir nuolatinis leidimas gyventi, kuris garantuoja absoliučiai tokias pačias teises kaip ir pilietybė, tik neturima balsavimo ir rinkimų teisės”, – sakė Prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė interviu “Žinių radijui”.

Pasak jo, po “Brexit” JK gyvenantiems lietuviams apsimokės išlaikyti gimtosios šalies pilietybę dar ir dėl to, kad ji garantuos visas teises Europos Sąjungoje.

“Iš Lietuvos išvykusiems lietuviams tikrai didelė tikimybė, kad jų interesas išlaikyti Lietuvos pilietybę būtų didesnis vien dėl tos priežasties, kad Lietuvos pilietybė reikštų ir ES pilietybę, tai reiškia ir galimybes judėti po visą ES, naudotis teisėmis ir garantijomis, kurias garantuoja ES (šalies – ELTA) pilietybė”, – sakė M. Lingė.

Be to, pasak jo, JK pilietybę nėra taip lengva įgyti.

“Tai yra nepigu, yra keliami reikalavimai, reikia laikyti egzaminus, turėti reputaciją”, – sakė M. Lingė.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas supranta politikų norą aktualizuoti dvigubos pilietybės klausimą ir jį spręsti, bet kvestionuoja kelią, kuriuo bandoma eiti, – išspręsti šį klausimą Seime be referendumo.

“Konstitucinis Teismas (KT) yra pasakęs, kad referendumu galima pakeisti, išplėsti taikymą dvigubos pilietybės”, – pažymėjo M. Lingė.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas neatmeta galimybės, kad politinėms partijoms susitarus, referendumas galėtų įvykti su Prezidento rinkimais 2019 m.

Kita galimybė, pasak jo, yra kreiptis į KT. Prezidentūra palaiko idėją, kad tai būtų padaryta iki įstatymo priėmimo.

“Bet girdime, kad yra sakoma – priimkime pirma šitą įstatymą ir tuomet kreipkimės. Tie bandymai atrodo nelabai įtikinantys, nes jei 114 Seimo narių pasisako, kad mes einame už tokį įstatymą, reiškia mūsų politinė valia yra tokia, esame įsitikinę jo teisingumu ir, jei balsuotų tiek pat Seimo narių, tai gali būti, kad susidarytų tokia situacija, kad nebebūtų kam kreiptis į KT”, – sakė M. Lingė.

Kaip ELTA rašė, parengtame projekte siūloma dvigubą pilietybę išsaugoti asmenims, kurie išvyko iš Lietuvos po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. ir įgijo ES arba NATO valstybės pilietybę. Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio teigimu, tokia pataisa leistų išlaikyti ryšį su JK esančiais lietuviais, kurie po šalies pasitraukimo iš ES greičiausiai pasirinks JK pilietybę.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad tokios konservatorių parengtos pataisos prieštarauja Konstitucinei doktrinai.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas priminė 2013 m. kovą KT išaiškinimą, jog be Konstitucijos pataisų atskiru įstatymu negalima nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę po 1990 m. ir įgiję kitų valstybių pilietybes, gali kartu likti ir mūsų valstybės piliečiais.

Ankščiau KT taip pat yra pareiškęs, kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti reti, išimtiniai.

http://www.elta.lt