„Gandingos hidroelektrinė kelis kartus per dieną paleidžia vandenį, prieš tai jį dirbtinai pakeldama. Dabar gruntas šlapias, tad akimirksniu pakilęs vanduo viską neša kartu, versdamas medžius, griaudamas krantus. Iki mamos gyvenamojo namo liko gal kokie keturi metrai“, – su tokiu pagalbos šauksmu į „Plungės“ redakciją kreipėsi telšiškis Mindaugas Paulius Rakauskas.

Pažvelgę į pridėtas nuotraukas supratome, kad Nausodžio seniūnijos Prūsalių kaimo Babrungo gatvėje vyksta kažkas panašaus, kaip ir 2016 metais Kaušėnų kaimo Slėnio gatvėje. Tad išskubėjome į vietą.

Pagalbos laukia kone dešimt metų

Atvykę susitikome su namo šeimininke Zita Rakauskiene ir pagalbos prašymą išsiuntusiu jos sūnumi M. P. Rakausku. Reikia pastebėti, kad palydėti į tą vietą, kur pakilęs Babrungo upės vanduo plauna šlaito krantus, jautėmės tikrai nedrąsiai.

Kaip sakė M. P. Rakauskas, problemos prasidėjo gal prieš dešimt metų, kai dėl paplautų krantų nugarmėjo žmonių malkinė. Paskui vieną kartą – svarainių krūmai, kitą – šlaitui sutvirtinti sodinti medžiai, vėliau – Z. Rakauskienės vyšnaitės ir amžinatilsį vyro padaryta rūkykla. O visai neseniai, metų pradžioje, žemyn nusileido ir didžiulis klevas.

Stebėdamas tokius vaizdus, nori nenori prisimeni Maironio eilėraštį „Trakų pilis“: „Banga gena bangą, ir bokšto akmuo / Paplautas nuvirsta žemyn.“ Tik šį kartą grėsmė kyla žmogui.

„Kiekvieną dieną meldžiuosi ir galvoju, ar nepabusiu ryte upėje“, – sunkiai tramdė jaudulį garbaus amžiaus ponia Zita. Ji neslėpė, jog po kiekvieno vandens iš hidroelektrinės plūstelėjimo širdis nusirita į kulnus. Tada prūsališkė čiumpa telefono ragelį ir skambina Nausodžio seniūnui Dariui Preibiui.

„Prieš penkiolika metų su vyru nusipirkome tokią pašiūrę įrankiams susidėti, savomis rankomis viską lipdėme. Čia visa mano širdis sudėta“, – graudenosi moteris.

„Iš seniūnijos sulaukiame tik pažado nepalikti nelaimėje, aplinkosaugininkai sako, kad prieš gamtą nieko nepadarys, iš Savivaldybės nieko nesulaukėme“, – pasakojo M. P. Rakauskas.

Tiesa, vyras paminėjo, jog sausio pradžioje, kai nugarmėjo klevas, jis raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją. O iki tol būdavę tik žodiniai prašymai, suprantama, ir tokie pat atsakymai.

„Mama išvis neleidžia niekur eiti ir nieko sakyti. Paguodžia ją, ji apsiramina ir vėl viską palieka po senovei“, – dėstė sūnus.

M. P. Rakausko manymu, kai hidroelektrinė buvo atiduota į privačias rankas, tada ir prasidėjo visos bėdos. „Sako, kad prieš gamtą nieko nepadarysi, tai kaip čia dabar dvi paras visiškai nepaleidžia vandens? O juk ir sniegas tirpo, ir lijo“, – retoriškai klausė telšiškis. Anot jo, jei tik žinotų, kad nebus tokių staigių vandens pakilimų, patys imtų tvarkyti ir tvirtinti šlaitą.

Likimo valiai nepaliks

Ką gi, nusprendėme pasidomėti, kiek ilgai dar ketinama moterį maitinti gražiais žodžiais, kada bus imtasi konkrečių žingsnių, kol neatsitiko blogiausia.

Susisiekę telefonu su Nausodžio seniūnu D. Preibiu sužinojome, kad apie esamą situaciją Savivaldybės administraciją žodžiu jis jau buvo informavęs ne vieną kartą, tačiau veiksmų niekas nesiėmė. Tad sausio 9-ąją jau kreipėsi raštu. Žinoma, atsakymo kol kas negauta. Dar išgirdome, kad pas moterį seniūnas buvo apsilankęs su Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus specialiste (ekologe) Gintare Vaišnoraite.

Kas lieka? Bandyti ieškoti atsakymo Vietos ūkio skyriuje. Šio skyriaus vedėjas Martynas Čiuželis telefonu „Plungę“ informavo, jog jau išsiaiškino, kad griūvantis šlaitas – privatus sklypas, tad Savivaldybei kištis kaip ir nedera.

Tiesa, paaiškėjo ir tai, kad vandens lygį tikrinti ir prižiūrėti privalo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas (ŠRAAD). Tad skundas persiųstas būtent jam su prašymu apie priimtus sprendimus informuoti Savivaldybę. Užtvanka ir hidrotechnikos statinys priklauso valstybei, naudotojas – uždaroji akcinė bendrovė „Vaizga“. Vadinasi, Savivaldybė kištis negali.

Čia kaip tame posakyje: devynios auklės – vaikas be galvos. Tik gaila, kad vaiko vaidmenyje atsidūrė moteris, negalinti prisišaukti pagalbos.

Žinome, kad atsakymų į raštus terminas siekia 20 dienų. Ar ponia Zita gali ramiai miegoti? „Šauksime pasitarimą, kviesime aplinkosaugininkus ir žiūrėsime, ką galime padaryti“, – patikino mus M. Čiuželis.

Kviesis ekspertą

Praėjus kelioms dienoms, M. Čiuželis „Plungę“ informavo, jog pasikalbėta su ŠRAAD Plungės rajono agentūros vedėja Irena Latakaite. Pasak jos, vandens paleidimo reguliavimas nėra toks paprastas, nes užtvankoje vandeniui pakilus iki tam tikro lygio sifonas įsijungia automatiškai, kai lygis sumažėja, įrenginys vėl išsijungia. „Administracija bandys kviestis nepriklausomą ekspertą, kad jis išaiškintų apie įrenginio veikimą ir galimybę reguliuoti vandens paleidimą“, – kalbėjo Vietos ūkio skyriaus vedėjas.

Be to, planuojama kartu su aplinkosaugininkais patikrinti, kaip „Vaizga“ laikosi Gandingos HE tvenkinio ant Babrungo upės naudojimo ir priežiūros taisyklių.

I. Latakaitė patvirtino, kad ŠRAAD esama situacija žinoma, galvojama, ką daryti. Patvirtino ir apie planuojamą patikrinimą. Tik dėl galimybės sureguliuoti vandens nuleidimą abejojo: „Jei būtų įmanoma, seniai būtų pareguliuota.“

Nors greitų rezultatų ir nereikia tikėtis, galime pasidžiaugti, kad bent jau kas nors daroma. O žmonėms patarsime: visus skundus, prašymus atitinkamoms institucijoms išdėstykite raštu, juk, kaip sakoma, žodžio niekur neprikabinsi.

www.alfa.lt