Profesija Trouble-shooter – asmuo, sprendžiantis problemas

Ar žinote, kad yra tokia profesija – trouble shooter. Šios profesijos esmė yra tokia, kad jie skraido aplink pasaulį ir sprendžia žmonių problemas. Bet kokias problemas, bet kokių žmonių. Dažniausiai – didelių korporacijų, rečiau – privačių asmenų.

Bendras šios profesijos atstovų pasaulyje skaičius yra ne daugiau kaip 100 žmonių. Kai kurių pajamos siekia 100 000 JAV dolerių per valandą, tvarkaraštis – suplanuotas mėnesius į priekį.

Trouble-shooters darbe svarbiausia – verslo reputacija. Užsakovai tiesiog perduoda juos iš rankų į rankas, slėpdami nuo savo konkurentų. Jie turi tik vieną reklamą – šimtaprocentinį rezultatą. Klaidų būti negali.
Tam, kad geriau suprastumėt jų darbo esmę, pateiksiu keletą trouble-shooter darbo pavyzdžių.

Amerikoje buvo dvi didelės įmonės, kurios kiekvieną mėnesį išleisdavo “geltonų puslapių” žinynus. Rinkoje jiems buvo labai ankštu, tad pradėjo naudotis juodu piaru, dempingu bei viliojo vienas kito darbuotojus.

Niekas nepadėdavo, ėjo koja į koją.

Paprastai visi biuro darbuotojai pirkdavo iš karto du žinynus po vieną dolerį, nelabai gilindamiesi kuris iš jų yra geresnis, kuris blogesnis. Beje, abiejuose katalaguose buvo ta pati informacija. Taigi, viena iš šių įmonių pasamdė trouble-shooter’į.

Jis įsigilino į susiklosčiusią situaciją, pamąstė ir pasakė:

– Kitą mėnesį išleiskite mažesnio formato žinyną, informacijos turi būti tiek pat, jis turi būti mažas, bet storas.

Gavo savo atlyginimą ir išvažiavo, o konkuruojanti įmonė po dviejų mėnesių nusmuko…
– Kokia viso to esmė?

Esmė tokia, kad kuomet žinynai buvo vienodo dydžio, jie buvo maišomi ant biuro stalų kaip kortos, bet kai vienas žinynas yra didelis ir ploksčias, o kitas mažas, bet storas, tada bet kuriuo atveju padėsite mažesnį ant didesnio.
Mėnesio pabaigoje suprasite, kad naudojotės tik viršutiniu, o didelį per visą mėnesį taip nei karto ir neatvertėte. Tai kam mokėti vieną dolerį, jeigu mažajame žinyne yra viskas, ko jums reikia.
Antras pavyzdys

“Nike” pagrindinėje būstinėje, 1000 žmonių baigė susukti galvas dėl neišsprendžiamos užduoties.
Kviečia trouble-shooter’į ir apibūdina problemą:

Pradėjome gaminti sportinius batus kai kuriose neturtingiausiose Afrikos šalyse. Iš anksto viską apskaičiavome, pastatėme gamyklas, apmokėme darbuotojus, savikaina turėjo būti maža, bet tada susidūrėme su netikėta problema: mūsų gamyklos vietiniai darbuotojai negailėstingai vagia mūsų produkciją. Visi kaimai, nuo jaunesnių iki vyrėsnių, dėvi sportinius batus, kurių kaina neprilygsta jų metinėm pajamom.

Bandėme samdyti daugiau vietinių apsaugos darbuotojų, bet pasidarė tik blogiau – apsaugos darbuotojai ir jų šeimos taip pat mėgsta avėti sportinius batus…

Jeigu pradėtume samdyti apsaugos dabuotojus iš JAV, tai savikaina žymiai išaugtų.

Trouble-shooter: – O ko jūs norite iš manęs?

Nike: – Sugalvokite, kaip sumažinti vagystės atvejus iki nulio, neskiriant papildomų lėšų gamyklos apsaugai.
Žinoma trouble-shooter‘is nieko neišmanė apie gamyklos technologijos procesus, tačiau skirtingai nei tūkstantis išmanančių aukščiausio lygio vadovų, mokėjo pažvelgti į situaciją iš visiškai kitos pusės. Jis šiek tiek pasėdėjo vėsioje tamsioje patalpoje ir atsakė:

– Jums reikia skirtingose šalyse atskirai gaminti kairius ir dešinius sportinius batus.