Daugiau nei 90 proc. respondentų pastebi tendenciją dėl didelio prekių brangimo, vos 4 proc. kažkokių neįprastų kainų šuolio nemato ir tik 2 proc. į kainas apsiperkant nežiūri.

Tokie rezultatai paaiškėjo naujienų portalo Alfa.lt apklausoje, kai buvo palygintos maisto produktų kainos 2013-aisiais metais ir dabar. Gautas rezultatas daugelį skaitytojų nustebino.

Palyginus tuometines ir dabartines tų pačių produktų kainas tektų atsisakyti trečdalio pirkinių krepšelio arba už tą patį sumokėti trečdaliu daugiau. Su gana dideliu maisto prekių pabrangimu sutiktų turbūt daugelis gyventojų, tačiau panagrinėjus atidžiau, aiškėja, kad kainų skirtumas gana greitai ištirpsta, kai skaičiuojame reguliarias tų pačių prekių kainas.

Vis dėl to iš apklausos rezultatų akivaizdu, kad dauguma gyventojų pastebi tik vieną tendenciją – kainos auga.

Apklausoje iš viso dalyvavo 3594 respondentai.

Kainų pasiutpolkė

Palyginus reklaminiame buklete pateiktas kainas ir jas konvertavus į eurus anuomet už viską tektų sumokėti 85,28 Eur, tačiau šiuo metu už tą patį tektų pakloti jau 116,51 Eur. Skirtumas – 31,23 Eur.

Kas pabrango labiausiai? Pavyzdžiui, ananasų konservai pabrango bene dvigubai nuo 0,83 Eur iki 1,52 Eur. Pabrango ir kiti konservai, t. y. burokėliai (nuo 0,34 Eur iki 0,88 Eur), agurkai (nuo 0,98 Eur iki 1,34 Eur).

Vytinta dešra – nuo 2,89 Eur iki 4,29 Eur. Grikiai nuo 1,16 Eur iki 2,39 Eur. Kavos pakuotė nuo 3,47 Eur iki 4,99 Eur, o šokolado plytelė – nuo 0,63 Eur iki 1,17 Eur.

Tačiau palyginus tas pačias prekes be akcijos, o reguliarias jų kainas, didelis skirtumas gana greitai ištirpsta.

Pavyzdžiui, ananasų konservų siekia 0,39 Eur – nuo 1,13 iki 1,52 Eur. Burokėliai pabrango nuo 0,8 iki 0,88 Eur, agurkai – nuo 1,3 Eur iki 1,34 Eur. Vytinta dešra pagal reguliarią kainą pabrango nuo 4,05 iki 4,29 Eur, grikiai – nuo 1,82 iki 2,39 Eur, kava – nuo 3,76 iki 4,99 Eur, šokoladas – nuo 0,83 iki 1,17 Eur.

Suskaičiavus, kiek kainuotų bendras skaitytojos pateiktas pirkinių krepšelis reguliariomis kainomis, išeina, kad anuomet už viską būtume išleidę 110,57 Eur, o dabar – 122,58 Eur. Skirtumas – 12,01 Eur.

Tiesa, paviešinus tokius rezultatus, daugelis gyventojų negalėjo patikėti, kad per ketverius metus maisto prekės pabrango taip nedaug. Dauguma gyventojų teigia, kad maisto prekės pabrango gana stipriai, o ypač Lietuvoje įvedus eurą.

Kainų palyginimus galima rasti nuotraukų galerijoje.

reklama
Objektyviai vertinti neįmanoma

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, teigia, kad, vartant senus reklaminius bukletus, objektyviai įvertinti kainų lygio neįmanoma. Panaši situacija ir su gyventojų patirtimi.

„Vartydami senus reklaminius bukletus, kuriuose pateikiamos laikinai sumažintos kainos (kartais net žemiau nei savikaina), tikrai negalime susidaryti objektyvaus vaizdo apie praeities kainų lygį.

Gyventojų patirtis yra labai subjektyvi, dažniausiai pastebime pabrangusias prekes, o ne tas, kurių kainos nepasikeitė ar net sumažėjo. Statistikos departamento duomenimis, per dvejus su puse metų nuo euro įvedimo pieno produktai, kiaušiniai pabrango 5,5 proc., mėsa – 2,6 proc., duona ir grūdai – 1,2 proc. Gyventojų pajamos per šį laikotarpį augo gerokai sparčiau.

Vaisiai pabrango apie 15 proc., daugiausia dėl to, kad didelė dalis jų importuojama už dolerius, o dolerio kursas euro atžvilgiu šiuo laikotarpiu buvo labai išaugęs“, – pastebėjo ekonomistas.

Ekonomistas pripažįsta, kad nors pirmo būtinumo prekės ir brango, tačiau labai nuosaikiai, kur kas lėčiau, nei augo atlyginimai.

„Per pastaruosius metus labiausiai brango įvairiausios profesinės paslaugos, bet pirmojo būtinumo prekių kainų augimas buvo labai nuosaikus, gerokai lėtesnis nei atlyginimų augimas“, – apibendrino ekonomistas N. Mačiulis.

Jo teigimu, šiemet ir kitais metais vidutinis darbo užmokestis augs maždaug dvigubai sparčiau, nei didėja vidutinės kainos, todėl daugelio gyventojų perkamoji galia nemažėja ir nemažės.

www.alfa.lt