Rusijoje sekmadienį prasidėjo intrigos dėl nugalėtojo nekeliantys prezidento rinkimai, kuriuose, neabejojama, nugalės Vladimiras Putinas. Pirmieji savo balsus dar šeštadienį Lietuvos laiku atidavė Tolimuosiuose rytuose gyvenantys rusai.
Atnaujinta 14.31
Prancūzija rinkimų Kryme nepripažins
Prancūzija sekmadienį pareiškė nepripažinsianti Rusijos rinkimų Kryme, kurį Rusija prieš ketverius metus oficialiai aneksavo, atplėšusi šį pusiasalį nuo Ukrainos.
Vakarai Krymo aneksiją laiko neteisėta.
„Sienų ginčijimas jėga prieštarauja tarptautinei teisei, taip pat ir pačios Rusijos Federacijos prisiimtiems įsipareigojimams“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
„Prancūzija nepripažįsta Rusijos prezidento rinkimų organizavimo Kryme“, – nurodoma jame.
Sekmadienį sueina lygiai ketveri metai nuo to laiko, kai prezidentas Vladimiras Putinas, beveik neabejotinai laimėsiantis ketvirtą kadenciją, pasirašė sutartį, kuria Krymas skelbiamas Rusijos dalimi. Šio pusiasalio kontrolę Rusija perėmė po jos remto Ukrainos prezidento nušalinimo Kijeve.
Tai pirmi Rusijos prezidento rinkimai po Krymo aneksijos, kuri paskatino prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje su ginklu rankoje pasipriešinti valstybei. Taip kilo konfliktas, jau pareikalavęs daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių.
„Ketveri metai po neteisėtos Krymo autonominės respublikos ir Sevastopolio (miesto) aneksijos Prancūzija toliau tvirtai palaiko visišką Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo atkūrimą su tarptautinės bendrijos pripažįstamomis sienomis“, – sakoma Prancūzijos pareiškime.
Jame sakoma, kad Prancūzijai kelia „susirūpinimą pusiasalio militarizavimas ir žmogaus teisių padėties blogėjimas, ypač kalbant apie Krymo totorius“ – etninę musulmonų mažumą, kuri daugiausia nepritarė aneksijai.
Prancūzijos pareiškime priduriama, kad prancūzų užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves’as Le Drianas kitą savaitę nuvyks į Ukrainą su jos provakarietiška vyriausybe aptarti situacijos Kryme ir Rytų Ukrainoje.
Nepriklausoma Rusijos žiniasklaida praneša apie balsavimo dieną užfiksuotus pažeidimus, kai kurie iš jų nufilmuoti kameromis. Dagestane nufilmuota, kaip du rinkimų komisijos nariai į balsadėžę įmeta nežinia iš kur atsiradusius rinkimų biuletenius, panašus atvejis nufilmuotas ir Krasnodaro krašte esančioje Kabardinkoje, kur matyti, kaip vyras į urną įmeta kelis balsavimo lapus, šalia esant kitiems rinkimų komisijos nariams.
Savo balsą Paryžiuje atidavė ir 2013 m. Rusijos pilietybę gavęs žinomas aktorius Gerard’as Depardieu. Prancūzas ne kartą yra išreiškęs simpatijas Vladimirui Putinui, o Rusijos piliečiu jis apsisprendė tapti, kai įniršo ant prancūzų Vyriausybės, įvedusios turtingiesiems nepalankius progresinius mokesčius.
Актер Жерар Депардье, получивший российское гражданство, проголосовал на выборах президента РФ — на участке в Париже. И прокомментировал: «С чувством любви к России!»#выборы2018 pic.twitter.com/sptna9ZnAd
— НТВ (@ntvru) March 18, 2018
Atnaujinta 11.34
Pagrindiniai rūpesčiai – nepriteklius, korupcija ir įtampa su Vakarais
Rusai, sekmadienį balsuojantys prezidento rinkimuose, kurie Vladimiro Putino valdymą pratęs iki 2024 metų, kalbinti žurnalistų reiškė susirūpinimą korupcija ir skurdu, kalbėjo apie Maskvos konfliktavimą su Vakarais.
„Aš už Putiną. Alternatyvos jam nėra, – sakė 77 metų pensininkė, maskvietė Valentina Popova. – Gerbiu jį dėl užsienio politikos, antraip Rusija pražūtų. Daug ką reikia padaryti šalies viduje.“
41 metų kasininkė Natalija Kononova iš Maskvos sakė: „Aš už Putiną. Mes juo pasitikime. O balsavimas yra mano pilietinė pareiga.“
67 metų maskvietė Iraida Korablina iš Maskvos: „Aš už Putiną. Užsienio politika teisinga, bet šalies viduje diktuoja siauras vidinis ratelis.“
37 metų maskvietis Sergejus Inšakovas, taksi vairuotojas ir buvęs profesionalus rankininkas: „Dabar permainų mums nereikia. Putinui reikia užbaigti, ką pradėjo.“
47 metų Sergejus Jakovlevas iš Sankt Peterburgo: „Nesitikiu nieko gero. Balsavau už (komunistų kandidatą Pavelą) Grudininą, bet aišku, kad tai bus Putinas. Jis neturi veiksmų programos, padėtis vis blogėja. Jis toliau sėdės ant naftos išteklių nieko nekeisdamas, kol galiausiai viskas visose srityse sugrius.“
40-metė Antonina Kurčatova iš Sankt Peterburgo: „Balsavau už Putiną. Bet jausdamasi kitaip nei anksčiau. Šiuo metu tikiuosi, kad viskas tiesiog nepablogės. Man labai patinka jo užsienio politika, jis viską daro gerai, bet kalbant apie ekonomiką viskas yra baisu. Nekantriai laukiu konstruktyvių ekonominių priemonių ir vyriausybės pakeitimo.“
70 metų Lilija Kartašova iš Sankt Peterburgo: „Tik Putinas. Tikiuosi tik gerų dalykų. Prisiminkite, kokią šalį jis perėmė iš (buvusio Rusijos prezidento Boriso) Jelcino – griuvėsius, niekas mūsų negerbė, o dabar? Jis viską daro teisingai. Tik vyriausybę reikia išspirti, ypač – (Dmitrijų) Medvedevą. Kas jis per premjeras? Jis – pajuokos objektas.“
Kremliaus nerimas – pasyvūs rinkėjai
Septintą kartą vykstančiuose rinkimuose ankstyviausiai rinkimų apylinkės atsidarė Kamčiatkoje ir Čiukotkos autonominėje apskrityje, o vėliausiai balsavimas baigsis Kaliningrade (20 val. Lietuvos laiku).
Šių metų rinkiminiame biuletenyje – aštuonios pavardės ir vienas aiškus nugalėtojas. Be V. Putino savo kandidatūras yra iškėlę Sergejus Baburinas (Rusijos liaudies sąjunga), Pavelas Grudininas (RF Komunistų partija), Vladimiras Žirinovskis (Rusijos liberaldemokratų partija), Ksenija Sobčiak („Pilietinė iniciatyva“), Maksimas Suraikinas („Rusijos Komunistai“), Borisas Titovas (Augimo partija) ir Grigorijus Javlinskis („Jabloko“).
Šie rinkimai vyksta dar kartą pagilėjusios Vakarų santykių su Rusija krizės fone – Jungtinė Karalystė kaltina Kremlių pasikėsinimu į Londone gyvenusį buvusį šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukrą, šiuo metu esančius sunkios būklės. JK iš šalies išsiuntė 23 Rusijos diplomatinio korpuso darbuotojus, sugriežtino patekimo į šalį patikras Rusijos piliečiams, jos aukščiausi šalies pareigūnai ir karališkosios šeimos nariai nedalyvaus Rusijoje vasarą vyksiančiame Pasaulio futbolo čempionate.
Ryškiausiam V.Putino varžovui Aleksejui Navalnui uždraudus siekti prezidento posto dėl teistumo, rinkimų rezultatas yra visiškai prognozuotinas, kai kurių netikėtumų galėtų pateikti tik rinkėjų aktyvumo duomenys.
Anot kai kurių analitikų, 18 V. Putino metų valdžioje, prezidento ir premjero postuose, turėtų nusibosti rinkėjams, todėl tikėtina, kad daugelis rusų neis balsuoti.
Kremliui reikia didelio rinkėjų aktyvumo, nes tai užtikrintų didesnį naujosios V. Putino kadencijos legitimumą; jis ir taip yra ilgiausiai šalį valdantis lyderis po Josifo Stalino.
Kryme – ir rinkimai, ir metinės
Sekmadienį sueina ketveri metai nuo tos dienos, kai V. Putinas, pasirašė dokumentą, skelbiantį, jog Rusijos nuo Ukrainos atplėštas Krymas yra Rusijos dalis. Toks sprendimas Ukrainos rytuose sukėlė prieš Kijevą maištą, kuris, Rusijos palaikytas, virto konfliktu, nusinešusiu dagiau kaip 10 tūkst. gyvybių.
Ukraina penktadienį pareiškė, kad šioje šalyje gyvenantys rusai, išskyrus diplomatus, negalės dalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose, nes visos Maskvos diplomatinės misijos tądien bus blokuojamos.
Rusijos valstybinio viešosios nuomonės tyrimo instituto (VCIOM) surengtos paskutinės prieš rinkimus apklausos duomenimis už dabartinį Rusijos vadovą V. Putiną sekmadienį balsuos 69 proc. rinkėjų.
Kaip sakė Jekaterinburgo miesto meras Jevgenijus Roizmanas, vietiniai pareigūnai ir valstybės tarnautojai gavo nurodymų „iš aukščiau“ užtikrinti, kad prezidento rinkimų aktyvumas būtų didesnis negu 60 procentų.
„Jie panaudoja viską: mokyklas, darželius, ligonines – kova už aktyvumą yra beprecedentė“ , – sakė jis, vienas iš nedaugelio į postą išrinktų opozicijos politikų.
Prognozuojama, kad per prezidento rinkimus V. Putinas surinks beveik 70 proc. balsų, o rinkėjų aktyvumas viršys 60 proc.
Balsuojama ir Lietuvoje
Lietuvoje gyvenantys Rusijos piliečiai galės balsuoti šalies ambasadoje Vilniuje, viešbutyje „Park Inn“ Kaune, generaliniame konsulate Klaipėdoje, „Santarvės“ gimnazijoje Šiauliuose ir Visagino kultūros centre „Draugystė“.
Rinkėjai į šiuos balsavimo punktus taip pat bus vežami iš kitų miestų ambasados užsakytais autobusais. Pavyzdžiui, į Vilnių bus galima atvažiuoti iš Panevėžio ir Ukmergės, į Kauną – iš Alytaus ir Prienų.
Autobusai į Klaipėdą veš Rusijos piliečius iš Palangos, Plungės, Tauragės ir Šilutės, į Šiaulius – iš Mažeikių ir Telšių, į Visaginą – iš Ignalinos ir Zarasų.
2016 metų rugsėjį renkant rusų parlamentą Lietuvoje balsavo kiek daugiau nei 2 tūkst. čia gyvenusių arba besilankiusių Rusijos piliečių.