Rusų kraujas, apie kurį Kremlius stengiasi nekalbėti

Daugėja ženklų, kad anksčiau šį mėnesį per JAV antskrydžius Šiaurės Sirijoje žuvo ar buvo sužeisti dešimtys Rusijos samdinių. Tačiau Maskva, kitaip nei sausio mėnesį, kai Sirijos sukilėlių pašautas rusų pilotas buvo šlovinamas kaip didvyris, šįkart norėtų, kad šią istoriją visi kuo greičiau pamirštų.

Kremlius paneigė pranešimus apie didelius nuostolius, neįvardijo nė vieno žuvusio asmens ir nepaaiškino, ką jie ten apskritai veikė.

Tačiau žuvusių vyrų šeimos pradeda klausinėti. Tuo pačiu daugėja užuominų, kodėl samdiniai buvo naftos turtingame regione – ir ką jie ten veikė.

Vasario 7-osios naktį 500 karių pajėgos, sudarytos daugiausiai iš rusų samdinių ir Sirijos prezidentui Basharui al Assadui lojalių krikščionių kovotojų, netoli Deir az Zoro – Sirijos miesto, iki praėjusių metų pabaigos kontroliuoto „Islamo valstybės“ (IS) – persikėlė per Eufrato upę.

Rusai dirbo sukarintai bendrovei „Vagner“, iki šiol į Siriją pasiuntusiai šimtus samdinius, kad šie ten padėtų tiek Rusijos kariuomenei, tiek ir režimo pajėgoms.

Tos nakties operacijos tikslas išlieka neaiškus. Tačiau yra žinoma, kad kovotojai artėjo prie vertingo naftos ir gamtinių dujų telkinio „Coneco“, kontroliuojamo JAV remiamų Sirijos demokratinių pajėgų (SDF), Sirijoje kovojančių su IS ekstremistais.

Kai Sirijos režimo pajėgos paleido ugnį į SDF karinę bazę netoliese, JAV atsakė galingais antskrydžiais ir artilerijos ugnimi, kurie tęsėsi maždaug tris valandas.

JAV pajėgų vadovybė mėgino pasiekti kolegas rusus per vadinamuosius konfliktų šalinimo kanalus, kad informuotų apie savo atsaką. Tačiau tuo metu, kai pavyko užmegzti kontaktą, kontrataka jau buvo įsibėgėjusi.

Skerdynės iš oro

Amerikiečių smūgio būta triuškinančio. Keletas „Vagner“ kontraktininkų, teigiama, kiek vėliau papasakojo draugams ir šeimai, kad JAV pajėgos pasitelkė ugnies paramos lėktuvą „AC-130“, sraigtasparnius ir artileriją.

Valerijus Šebajevas, aplankęs keletą sužeistųjų Maskvos ligoninėje, sakė CNN, kad kovotojų grupei buvo nurodyta užimti, kaip manyta, tuščią naftos telkinį. Tačiau jie neturėjo paramos iš oro. V. Šebajevas, priklausantis kazokų grupei, kurioje „Vagner“ randa nemažai rekrūtų, pavadino tolesnius įvykius „žudynėmis“.

Maskvoje įsikūrusios „Konfliktų tyrimo komandos“, daug dėmesio skiriančios Rusijos kariniams veiksmams Sirijoje, aktyvistas Ruslanas Levijevas sakė CNN, kad galimų aukų įvertinimai skiriasi, tačiau jis su bendražygiais mano, kad žuvo „nuo 20 iki 30 Rusijos piliečių“.

Rusijos pareigūnai atsisakė komentuoti pranešimus. Ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pripažino tik tiek, kad galėjo žūti penki Rusijos piliečiai.

„Mes neturime jokios naujos informacijos ir mes jau pasakėme viską, ką norėjome šiuo klausimu pasakyti“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas CNN sakė penktadienį.

Mirtinas JAV ir Rusijos susidūrimas

Rami Maskvos reakcija į samdinių žūtį nėra neįprasta. Kremlius stengiasi, kad jo veiksmai Sirijoje atrodytų kaip oro karas – beveik be sausumos pajėgų.

Tačiau jei galiausiai bus patvirtinti dideli nuostoliai, tai bus daugiausiai aukų pareikalavęs JAV ir Rusijos susidūrimas nuo Šaltojo karo pabaigos.

Amerikiečiai sako laikęsi konfliktų šalinimo protokolų. „Rusai tikino, kad nieko nežino, kai mes paklausėme apie pajėgas, persikėlusias per upę. Kai jos priartėjo, jie buvo informuoti, kai buvo atidengta ugnis“, – vasario 11 dieną sakė JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas.

Žuvusiųjų artimieji vis labiau pyksta. 67-erių Farchanur Gavrilova iš Kedrovojė kaimo Rusijos gilumoje neteko sūnaus Ruslano. Apie jo mirtį ji sužinojo iš pažįstamų – nei „Vagner“, nei Rusijos valdžios atstovai pranešti nesiteikė.

F. Gavrilova lygina „Vagner“ samdinių likimą su tuo, kaip valstybinė Rusijos žiniasklaida pasakojo apie Romaną Filipovą – pilotą, kurio lėktuvą sausį pašovė Sirijos sukilėliai.

„Ar jie nėra tokie pat žmonės? Juk aišku, kad jie ten ėjo kovoti, padėti, ir net jeigu tai buvo taip pat ir dėl pinigų, taip yra dėl skurdo, darbo vietų trūkumo“, – sakė F. Gavrilova televizijai „Nastojaščeje vremia“ („Current Time“).

Per slaptą operaciją taip pat žuvo 51-erių Vladimiras Loginovas. Kaip ir daugelis kitų į Siriją išvykstančių samdinių, jis buvo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų kazokų grupės narys. Anksčiau jis dalyvavo konflikte Rytų Ukrainoje.

Baltijos kazokų apygarda išplatintame pareiškime paskelbė, kad V. Loginovas buvo Rusijos pilietis, kritęs „nelygioje kovoje“.

Didžiulių nuostolių greičiausiai patyrė ir kartu su rusų samdiniais operacijoje dalyvavę Sirijos krikščionys. Anksčiau šią savaitę pasirodė žinia apie surengtas masines maždaug 30 sukarintos grupuotės, save vadinančios „IS medžiotojais“, narių laidotuves.

Nafta ir pinigai

Lieka klausimas, kodėl tokia didelė kovotojų grupė buvo mesta į tokią pavojingą ataką.

R. Levijevas mano, kad ataka prieš SDF bazę buvo siaubingas apsiskaičiavimas, kilęs iš strategų įsitikinimo, jog kurdų dominuojamų režimo priešininkų dėmesys bus sutelktas į prasidėjusią Turkijos sausumos pajėgų operaciją prieš Afrine (Šiaurės vakarų Sirija) įsitvirtinusius kurdų kovotojus.

„B. Assadui lojalios pajėgos manė, kad kurdai bus susitelkę į tai, kas vyksta Afrine, todėl skubėjo pasinaudoti galimybe ir perimti „Coneco“ naftos ir dujų gamyklos kontrolę. Panašu, jog tai buvo nepriklausoma iniciatyva“, – sakė Sirijos karo stebėtojas.

Tačiau kodėl „Vagner“ bendrovė būtų apsiėmusi tokios rizikingos misijos?

Jai vadovauja buvęs Rusijos specialiųjų pajėgų pulkininkas Dmitrijus Utkinas („Vagneris“). Jam taikomos JAV sankcijos dėl paramos prorusiškiems separatistams konflikte Rytų Ukrainoje.

D. Utkinas anksčiau vadovavo Rusijos oligarcho Jevgenijaus Prigožino, turinčio artimų ryšių su Kremliumi, apsaugai. J. Prigožinas penktadienį sulaukė oficialių JAV specialiojo prokuroro Roberto Muellerio kaltinimų dėl finansavimo, skirto „Interneto tyrimų agentūrai“, su Kremliumi siejamai „interneto trolių fabrikui“, įtariamam bandžius paveikti 2016 metų JAV prezidento rinkimų rezultatus.

J. Prigožinui priklauso įvairių Rusijos bendrovių, tarp kurių yra ir „Concord Management and Consulting“, tinklas. Vieši įrašai rodo, kad „Concord“ generalinis direktorius yra Dmitrijus Utkinas.

Tiesa, ir J. Prigožinas, ir „Concord“ atstovai neigia bet kokius ryšius su „Vagner“.

Praėjusį mėnesį JAV Iždo departamentas paskelbė, kad kita Rusijos bendrovė, „Evro Polis“, taip pat „priklauso ar yra kontroliuojama J. Prigožino“.

CNN žurnalistai matė „Evro Polis“ ir Sirijos valdančiojo režimo sutarties kopiją. Pagal ją „Evro Polis“ gauna 25 proc. pajamų iš naftos, išgautos iš Sirijos sukilėlių kontrolės perimtuose telkiniuose.

„Panašu, kad J. Prigožino finansiniai interesai tam tikru mastu persidengia, ir jis naudoja pajamas įvairiems projektams, tokiems kaip „trolių fabrikas“, „Vagner“, „Evro Polis“ ir kitiems, finansuoti“, – sakė R. Levijevas.

„Vagner“ kovoja, o „Evro Polis“ gauna naftos ir dujų. „Coneco“, telkinys netoli Deir az Zoro, yra vienas vertingiausių, kuriuos iki šiol kontroliuoja Sirijos sukilėliai.

CNN žurnalistams nepavyko susisiekti su „Vagner“ atstovais – bendrovė neturi Rusijoje registruoto biuro.

Rusijos valstybinė žiniasklaida ir toliau nutyli, kas įvyko Deir az Zoro apylinkėse. Tačiau Rusijos prezidento posto, bent formaliai, siekiantis liberalus kandidatas Grigorijus Javlinskis pirmadienį pabandė prikelti nemalonią temą.

„Jei rusai iš tiesų patyrė didelių nuostolių, atitinkami pareigūnai… turi tai paskelbti šaliai ir išsiaiškinti, kas už tai atsakingas“, – teigė jis.

Bent kol kas nepanašu, kad Rusijos valdžia būtų nusiteikusi daryti ką nors panašaus. Formalumu laikomi prezidento rinkimai šalyje vyks kovo 18 dieną.

www.alfa.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus