Nors fotografija šakietės Kristinos Dovydaitienės gyvenime buvo visuomet, tačiau vos prieš porą savaičių ji atsidarė studiją ir žengė nemažą žingsnį į priekį. Moteris džiaugiasi, jog sulaukia norinčių fotografuotis kalėdinėms fotosesijoms ir tikina, jog studija yra tiesiog erdvė idėjoms išpildyti.

Studija namų garaže

Didmiesčiuose pasiūlymų užsisakyti specialias fotosesijas netrūksta. O rajonuose tai naujovė, tad K. Dovydaitienė, rodos, šovė tiesiai į dešimtuką. Moteris patikina: šis žingsnis jos nebaugina, nes studiją įsirengė savų namų garaže, be to, tai gana ilgai brandintas projektas.

„Tai mūsų namai, niekuo nerizikuojame, nevaržo jokios sutartys ar įsipareigojimai“, – patikina vos prieš dvi savaites studijos duris atvėrusi K. Dovydaitienė.

Bet pirmiausiai, kaip sako pašnekovė, tai erdvė idėjoms įgyvendinti – dienų dienomis ji galėtų čia suktis, gaminti įvairias smulkmenėles, pakuoti dovanas, kurti jaukią aplinką. Studija nedidukė, gal 30 kv.m patalpa, bet, pasak fotografės, to visiškai užtenka.

Nors iki didžiųjų metų švenčių dar laiko yra, bet K. Dovydaitienės studijoje jau tikros Kalėdos! Rodos, net kvapą jauti, kaip viskas jauku, apgalvota: ne tik eglutė, bet ir rogutės, šilti užtiesalai, pirštinės, garuojanti arbata, lemputės… Ji atvira: jei ne šeima, studijos nebūtų, nes dirbo visi: ir tėvai, ir uošviai, ir ji pati su vyru. Štai juokdamasi prisimena, kaip pas kaimyną Joną ėjo prašyti gražesnių palečių, iš kurių pati pasigamino specialias dekoracijas, ant kurių siūlo prisėsti fotosesijos dalyviams.

Iš pradžių fotografavo dukras

K. Dovydaitienė sako, kad nėra profesionali fotografė, bet jos gyvenime fotografija ne naujiena.

„Fotografuodavo tėtis, namuose gamindavo nuotraukas, net dabar tą kvapą atsimenu – buvo ir mirkalai, ir lempos“, – sako moteris.

Pirmąjį rimtesnį fotoaparatą ji nusipirko gal 2008 m., tiesiog dėl savęs. Maždaug prieš dvejus metus atsirado dar vienas, paskui trečias. Tačiau K. Dovydaitienė sako, kad neplanavo fotografuoti užsakymams, savaime taip išėjo.

„Dabar tai pagrindinė mano veikla, bet irgi tik bandymas. Fotografuodavau savo mergaites, paskui iš artimųjų prašydavo pafotografuoti, taip ir plėtėsi“, – pasakoja pašnekovė, kuriai ypač svarbu mėgti ir mėgautis tuo, ką ji daro.

„Neįsivaizduoju savęs dirbančios nuo 8 iki 17 valandos“, – juokiasi moteris.

Beje, Kristina iš tų žmonių, kurie nori daug ką išbandyti. Štai yra baigusi kūno kultūrą, neįgaliųjų reabilitaciją, turi magistro laipsnį. Kaune dirbo vaikų darželyje, o būdama motinystės atostogose net svarstė, ar nenorėtų pasimokyti priauginti blakstienas. O štai fotografija, kaip pati pripažįsta, ją moko planuoti laiką, nes yra įpratusi gyventi chaotiškiau.

Saldžių saulėlydžių nefotografuoja

Aktyviau fotografuoti pradėjo šiemet. Atsirado užsakymai fotografuoti vestuves, krikštynas. Jai pačiai smagiausia fotografuoti vaikus, nes jie organiški, gyvi ir, svarbiausia, be kompleksų. Patinka ir vestuvės, nes čia, kaip sako fotografė, patiri ypač daug adrenalino. Neišbandyta niša – kūdikių fotografavimas, o štai gamta – ne jai.

„Nesu iš tų, kurie sustoja ir fotografuoja saulėlydį. Gal nemoku, gal neįdomu“, – prisipažįsta moteris.

Visgi jai mieliausi namų aplinkos vaizdai, pavyzdžiui, nuotraukoje užfiksuotas naminių sausainių kepimas – sutįsęs megztukas, miltuotos rankos ar plaukai…

„Namų erdvės niekas nepakeis“, – sako pašnekovė ir prisimena senas tėvų nuotraukos, kuriose įamžinta kad ir nuplėštas tapetų kampas, seni baldai. K. Dovydaitienei tokios fotografijos pačios šilčiausios.

www.alfa.lt