Šalia Žemės ketvirtadienį praskriejęs ir jokios realios grėsmės nesukėlęs namo dydžio asteroidas suteikė ekspertams retą galimybę įsitikinti, kaip veikia Žemės „planetinės gynybos“ sistemos.

Arti Žemės praskriejęs asteroidas 2012 TC4 leido mokslininkams patikrinti tarptautinį gebėjimą teleskopais ir radarais aptikti ir sekti netoli Žemės skriejančius objektus bei nuspėti jų dydį ir trajektoriją.

„Apsimetėme, kad tai buvo kritinis objektas ir išbandėme savo komunikaciją“, – sakė Europos kosmoso agentūros (ESA) Netoli Žemės skriejančių objektų tyrimo grupės ekspertas Detlefas Koschny (Detlefas Košnis).

Pasak jo, bandymas buvo „labai sėkmingas“, nors kai kurie įrankiai neveikė taip, kaip planuota.

Pavyzdžiui, dėl neseniai praūžusio uragano neveikė radarų sistema Puerto Rike.

„Būtent todėl ir surengėme šias pratybas – kad tokie dalykai nebūtų netikėti“, – naujienų agentūrai AFP sakė D. Koschny.

Kosminė uola prazvimbė apie 5 val. 41 min. Grinvičo (8 val. 41 min. Lietuvos) laiku, maždaug už 44 tūkst. km nuo Žemės, nurodė ESA. Šis atstumas atitinka apie aštuntadalį atstumo tarp Žemės ir Mėnulio.

Tačiau asteroidas buvo per toli, kad sukeltų kokį nors pavojų palydovams, skriejantiems geostacionariosiomis orbitomis maždaug 36 tūkst. kilometrų aukštyje.

Mokslininkai prognozavo, kad TC4 turėtų būti 10-30 metrų pločio. Galiausiai buvo nustatyta, kad asteroido dydis tebuvo 10-12 metrų.

„Tai reiškia, kad jis turėjo būti labai ryškus“, kad atrodytų didesnis nei yra iš tikrųjų, sakė D. Koschny. Stebėjimai taip pat parodė, kad TC4 apsisuka apie savo ašį „gana greitai“ – maždaug per 12 minučių, pridūrė jis.

Asteroido sugrįžimas

2013 metais apie 20 metrų skersmens meteoroidas sprogo atmosferoje virš Čeliabinsko miesto Rusijoje. Jo kinetinė energija prilygo apie 30 Hirošimos atominių bombų.

Sprogimo smūginė banga išdaužė beveik 5 tūkst. pastatų langus ir sužeidė daugiau kaip 1 200 žmonių. Šis incidentas įvyko visiškai netikėtai.

TC4 yra vienas iš tūkstančių asteroidų, kurių buvimo vieta mokslininkams yra žinoma. Tačiau yra milijonai kosminių akmenų, apie kuriuos tokios informacijos neturima.

609 dienas aplink Saulę apskriejantis asteroidas sugrįš į Žemę 2050 ir 2079 metais, AFP sakė D. Koschny kolega Ruedigeris Jehnas (Riūdigeris Jėnas).

Kai kitą kartą TC4 priartės prie Žemės, jis į planetą neįsirėš, tačiau 2079-aisiais jis gali priartėti pavojingai arti; dėl to mokslininkai nori ištirti asteroido skrydžio trajektoriją Saulės sistemoje.

Remiantis mokslininkų skaičiavimais, tikimybė, kad TC4 2079-aisiais įsirėš į Žemę, yra viena iš 750.

Asteroidas 2012 TC4 pro mūsų planetą pirmąkart praskriejo 2012-ųjų spalį, maždaug dukart toliau negu pralėkė dabar, ir dingo iš akiračio.

Dabar mokslininkai tyrinės naujausius surinktus duomenis apie šį asteroidą, kad išsiaiškintų daugiau informacijos apie jo sudėtį.

Tokie objektai šalia Žemės praskrieja gana dažnai; kasmet panašiu atstumu netoli mūsų planetos prazvimbia po maždaug tris kosminius akmenis, kurių dydis prilygsta TC4. Tačiau ketvirtadienio įvykis buvo ypatingas, nes jis buvo pasirinktas pasaulinio perspėjimo sistemoms išbandyti.

Mokslininkai mano, kad ateityje į Žemę trenksis tokio dydžio kosminis akmuo, koks išnaikino dinozaurus, tačiau niekas nežino, kada tai nutiks.

Tačiau net jei išmoksime efektyviau nustatyti galimą susidūrimą, jo išvengti nelabai įmanoma.

Šiuo metu daugiau dėmesio skiriama ankstyvajam perspėjimui – numatoma tik žmonių evakuacija iš rizikos zonų – o ne aktyvioms pastangoms nukreipti asteroidus tolyn nuo mūsų planetos.

www.bns.lt