Seimo Užsienio reikalų komitete (URK) trečiadienį išsiskyrus nuomonei, ar Lietuvai reikia dalyvauti Jungtinių Tautų (JT) susitarime dėl migracijos, lėmė URK pirmininko socialdarbiečio Juozo Bernatonio balsas.

Keturi URK nariai palaikė konservatorių Lauryno Kasčiūno ir Audroniaus Ažubalio inicijuotą rezoliuciją, keturi – J. Bernatonio ir užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus projektą.

Kadangi balsai pasiskirstė po lygiai, sprendimą nulėmė komiteto pirmininko balsas.

„Mūsų rezoliucijoje yra siūlymas, kad Vyriausybės atstovas, balsuodamas už šį pasaulinį susitarimą, pateiktų mūsų deklaraciją, kad tai neįpareigoja valstybių keisti savo nacionalinę teisę, kad tai nesukuria naujų teisės normų ir kad migracijos politiką pačios valstybės vykdo savarankiškai“, – po komiteto posėdžio BNS sakė J. Bernatonis.

L. Linkevičius savo ruožtu pabrėžė, kad JT susitarimas neturi jokių teisinių pasekmių, šis dokumentas nebus viršesnis už Lietuvos teisę, Lietuva niekam nedeleguos migracijos klausimų sprendimo.

Tuo metu pagal L. Kasčiūno ir A. Ažubalio rezoliuciją, Vyriausybė ir prezidentė būtų paraginti nepritarti „Jungtinių Tautų Pasaulinės saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarčiai tol, kol jos poveikis Lietuvos ekonominiam, socialiniam ir nacionaliniam saugumui bus išsamiai išanalizuotas, aptartas ir sulauks plataus politinio pritarimo“.

„Manau, kad bet koks tarptautinis pasaulinis susitarimas, kuriame nedalyvauja JAV, bet kokiu atveju pasmerktas tam tikram žlugimui ar esminei peržiūrai. Manau, kad turėtume atsižvelgti ir į tai, kad visuomenė nebuvo parengta tokio susitarimo pasirašymui ir dauguma žmonių tam susitarimui nepritaria“, – BNS sakė „valstietis“ Mindaugas Puidokas, palaikęs būtent konservatorių projektą.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas po URK posėdžio prisipažino, kad Seimo pozicija jam dar nėra aiški. Būtent E. Misiūnas turės atstovauti Lietuvai gruodį šalims sprendžiant dėl JT susitarimo.

„Manau, kad mes visai atsiriboti nuo to dokumento negalime, turime įdėti maksimaliai saugiklių, kad būtų aišku ir Lietuvos žmonėms, ir Seimui, ką tas susitarimas reguliuoja, bet visai nedalyvauti ir nepasirašyti, nemanau, kad būtų teisingas sprendimas“, – teigė jis.

Kita vertus, ministras tvirtino būtinai atsižvelgsiąs į Seimo poziciją. Mat kurią rezoliuciją pasirinkti, spręs parlamentas.

„Jeigu Seimas pasisakys, kad nepritaria, aš spręsiu tą klausimą, ar tikrai tikslinga man, kaip įgaliotam ministrui vykti, dalyvauti šio pakto pristatyme ir diskusijose“, – sakė jis.

„Esame tokia maža valstybė, negalime užsidaryti. Tikiu, kad bus rezoliucijoje pakankamai sudėta argumentų ir saugiklių, kad Seimo nariai supras, jog pritarimas šiam susitarimui nekelia jokių bėdų nacionaliniam saugumui, suverenitetui, kad tai yra bendras pasaulinio lygio pritarimas“, – BNS sakė vidaus reikalų ministras.

Pasaulinis susitarimas dėl migracijos, kurio galutinis tekstas buvo suderintas liepos mėnesį po pusantrų metų trukusių derybų, turi būti priimtas per konferenciją Maroke gruodžio 10–11 dienomis.

Jame numatyti 23 tikslai siekiant atverti kelią legaliai migracijai ir geriau tvarkyti migracijos srautus, migrantų skaičiui visame pasaulyje padidėjus iki 250 mln. – 3 proc. visų Žemės gyventojų.

Paktui nepritaria JAV, Lenkija, Vengrija, Slovakija, Čekija, Šveicarija, Austrija, kt.