Paspaudus šią žiemą rekordiniam šalčiui, Panevėžyje gerokai išaugo užterštumas kietosiomis dalelėmis. Prognozuojama, kad artimiausiu metu oro kokybė tik prastės, tad rekomenduojama pasivaikščiojimus ir darbus lauke bent kuriam laikui atidėti.
Normą užterštumas kietosiomis dalelėmis viršijo jau praėjusį ketvirtadienį. Tą buvo galima justi ir be jokių mokslinių tyrimų: dažnas panevėžietis skundėsi perštėjimu gerklėje, pasunkėjusiu kvėpavimu, sudirgusia akių ir nosies gleivine. Jautresnius žmones kamavo galvos skausmai, paūmėjo širdies ir kraujagyslių ligos.

Kaip „Sekundėi“ pakomentavo Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė, ekologė Rūta Taučikienė, nusistovėjus itin šaltiems orams be vėjo miestas paskęsta smoge – ir taip būna kasmet. Kaip minėta, Panevėžio oro kokybės stotelė jau ketvirtadienio vakarą fiksavo didžiulį užterštumą kietosiomis dalelėmis, o pikas buvo pasiektas apie 22 valandą. Tuo metu tarša siekė 135 mikrogramus kubiniame metre, kai vidutinė paros koncentracija ore turi būti ne daugiau nei 50 mikrogramų. Bendras ketvirtadienio paros užterštumas kietosiomis dalelėmis siekė 58 mikrogramus.

Paryčiais užterštumas buvo kiek sumažėjęs, bet penktadienį šeštą ryto jau buvo fiksuojami 96,38 mikrogramai kubiniame metre.

„Oro tarša itin didelė, nes temperatūra žema, o vėjo beveik nėra, – aiškino R. Taučikienė. – Didžiausi taršos šaltiniai – individualūs gyvenamieji namai, kurie šildosi kietuoju kuru. Natūralu, kad esant tokiai oro temperatūrai šildymas itin suaktyvėja. Tą fiksuoja ir oro kokybės matavimo stotelė: užterštumas pradeda kilti nuo šeštos valandos vakaro, kai po darbų grįžę žmonės pradeda kūrenti krosnis.“

Į lauką – tik jei būtina

Kiek laikysis užterštumas, pasak ekologės, sunku prognozuoti, mat viską lems oro sąlygos. Sinoptikai žada, kad šaltis Lietuvos iš savo gniaužtų dar nepaleis. Vyraus silpnas pietryčių, pietų krypties vėjas, tad gyventojai raginami pasisaugoti.

Oro tarša ypač pavojinga vaikams ir kūdikiams, nėščioms moterims bei sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Todėl bent jau vakarais, kai užterštumas kietosiomis dalelėmis viršija visas normas, geriau vengti eiti į lauką ir užsiimti fizine veikla. Tuo metu suaktyvėja kvėpavimas, taigi didesnė tikimybė, kad į plaučius pateks daugiau sveikatai pavojingų kietųjų dalelių.

„Kietosios dalelės tuo ir pavojingos, kad gali prasiskverbti giliai į plaučius ir kvėpavimo takus bei sukelti rimtų sveikatos negalavimų, – perspėja R. Taučikienė. – Reikėtų atsisakyti ne tik fizinės veiklos, bet ir vengti piko metu vėdinti kambarių.“

Tokios ekologų rekomendacijos aktualiausios gyvenantiesiems individualių namų rajone. Kaip tik tokiame, pasak R. Taučikienės, įrengta oro taršos matavimo stotelė – J. Basanavičiaus ir Vilniaus gatvių sankirtoje nemažai privačių gyvenamųjų namų. Tiesa, šalia stūksantys daugiabučiai dar šiek tiek išskaido užterštumą, tačiau Rožyno mikrorajone, kur gyvenamieji namai sustatyti šalia vienas kito, užterštumas, tikėtina, dar didesnis. Nuo dūmų, sklindančių iš namų kaminų, net susidarė smogas.

Praėjusiais metais oro tarša tik dvi dienas viršijo leistinas normas, o dar prieš metus tokių dienų buvo dešimt. Kiek šiemet teks kvėpuoti užterštu oru, pasak R. Taučikienės, priklausys tik nuo temperatūros.

Į krosnį – ne tik malkos

Be abejo, oro užterštumas daug priklauso ir nuo to, kuo kūrename savo krosnis. Nors panevėžiečiai, specialistų džiugesiui, darosi sąmoningesni, vis dar pasitaiko, kad į krosnis keliauja ir seni skudurai, baldai, plastikiniai buteliai ar kitos nuodingos atliekos.

Deja, ne visada įmanoma patikrinti, ar iš kamino virstantys juodi dūmai kyla dėl drėgnų malkų, ar dėl to, kad deginamos neleistinos medžiagos.

Būta ir tokių atvejų, kai dėl iš kaminų virstančių dūmų debesų kviečiami ir ugniagesiai gelbėtojai, tačiau šie kovoti su tariamais pažeidėjais bejėgiai. Visai kas kita, jeigu pranešėjai turi filmuotos medžiagos, kurioje užfiksuota, kad namai šildomi neleistinomis priemonėmis.

„Tiek mūsų specialistai, tiek aplinkosaugininkai tikrina, ar žmonės krosnis kūrena tvarkingai, tačiau pagal įstatymus, jeigu žmogus neįsileidžia, mes patekti negalime, nebent su kratos orderiu“, – pripažįsta R. Taučikienė.

Po didinamuoju stiklu

Jau ne pirmus metus atšalus orams akciją „Kaminukas“ vykdo ir aplinkosaugininkai. Per ją tikrinama, kaip eksploatuojamos katilinės ir įvairaus kuro katilai, koks kuras deginamas. Pasirinktinai tikrinamos ir transporto priemonių remonto dirbtuvės, garažų bendrijos, baldų gamybos ir medžio apdirbimo įmonės, individualių namų rajonai, ar juose nedeginamos atliekos.

Šios akcijos tikslas – ne bausti pažeidėjus, o skatinti žmonių sąmoningumą, patarti, kaip tinkamai tvarkyti atliekas. Tačiau nustačius, kad buvo deginama plastikinė tara, guma, impregnuota mediena, seni baldai, drabužiai, batai ir cheminėmis medžiagomis užteršti audiniai ar pakuotės, gresia nuo 28 iki 868 eurų bauda.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Zabarauskienė teigė, kad per akciją buvo organizuoti 25 reidai ir nustatyti 2 pažeidimai. Nors ši akcija vykdoma ne pirmus metus ir aplinkosaugininkai ne kartą priminė, kad atliekas deginti griežtai draudžiama, tačiau ir šį kartą Pasvalio rajone buvo nustatytas vienas atliekų deginimo atvejis. Taip pat Pasvalio rajone buvo rastos ir dvi bešeimininkių atliekų išmetimo vietos.

„Galima pasidžiaugti darbo rezultatais – reidų buvo organizuota nemažai, tačiau nustatyti tik du pažeidimai. Dėkojame ir pilietišką pareigą atlikusiems vietos gyventojams, kurie pastebėję daromus aplinkosaugos pažeidimus nebuvo abejingi ir apie tai informavo mus“, – „Sekundei“ teigė G. Zabarauskienė.

www.alfa.lt