Šiuo metu labai populiarios knygos, kaip dirbti ir dirbti dar produktyviau. Garsūs vyrai dalijasi patirtimi, kaip dirbo 25 valandas per parą ir tik todėl tapo tuo, kuo tapo. Tokią krūvelę pririnkome tik viename knygyne ir tai paėmėme ne visas knygas iš šios lentynos. O ką apie tai sako specialistai?

„Aš manau, kad darboholizmas kaip ir alkoholizmas yra dvi tokio paties reiškinio pusės. Yra nedidelė kategorija žmonių, kurie mėgaujasi nieko neveikimu“, – svarsto psichologas Olegas Lapinas.

Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad tingėjimas – smerktinas dalykas, o darbas žmogų puošia. Bet atlikta daugybė tyrimų, kurie paneigia šiose knygose dėstomas teorijas. Kaunietis tinklaraštininkas Danielius Goriunovas, pasivadinęs Debesyla, parašė knygą „Tinginio manifestas“. Debesyla įrodinėja, kad tinginystė yra į naudą smegenims, raumenims, kūrybiškumui ir apskritai sveikatai. Sutaupai energijos ir vėliau gali dirbti dar geriau.

„Tai yra būtina kūrybiškumui, nes jeigu visą laiką užsivedęs dirbi dirbi dirbi, neleidi savo smegenims pakankamai atsipalaiduoti, kad jos galėtų kažką sugalvoti. Čia toks smegenų veikimo metodas“, – mano tinklaraštininkas.

Pasak Danieliaus, tinginystės nauda nėra naujiena. Dar antikos filosofai kalbėjo, kad visą dieną dirbti nereikėtų, būtina skirti laiko pasimėgauti vynu ir draugais. Tinginys yra toks žmogus, kuris dirba tai, kas jam įdomu, ir iš karto daro tai kokybiškai, kad nereikėtų daryti antrą kartą.

„Tu darai, kas tau svarbu, tu nedarai, kas tau nesvarbu. Nesvarbu, kokia tavo misija. Kai kurie krepšinio treneriai sako, kad vaiko gimimas daug svarbiau už varžybas. Kitam gal varžybos svarbiau už vaiko gimimą – nėra skirtumo, tu darai, kas tau yra svarbu“, – mano tinklaraštininkas D. Goriunovas-Debesyla. Jis pastebėjo, kad kauniečiai labiau atsipalaidavę nei vilniečiai.

Tik štai ekonomistai mato, kad lietuviai linkę nepersidirbti ne vien savaitgaliais. Iki vokiečių ar prancūzų – toli. Ekonomistai nuogąstauja, kad Lietuvoje darbo našumas kai kuriuose sektoriuose neauga taip sparčiai kaip atlyginimai.

„Vienareikšmiškai darbo našumas yra problema. Kokia viena iš 3–5 pagrindinių mūsų Lietuvos ekonomikos problemų“, – sako ekonomistas Gitanas Nausėda.

Psichoterapeutas O. Lapinas teigia, kad po tingėjimu slepiasi vidinis maištas: kai žmogus nenori daryti to, ką mano reikiant. Taip pat tai, ką vadiname tingėjimu, atsiranda ir pervargus, persidirbus.

„Netrukus ateis antra stadija: pervargimas, dirglumas, nuovargis, galvos skausmas, neatsakyti elektroniniai laiškai ir panašiai, ateis perdegimo sindromas. Tokiais atvejais apie jokį malonumą ilsėtis nėra kalbos“, – įsitikinęs jis.

Anot psichoterapeuto, absoliuti dauguma žmonių nemoka atsipalaiduoti, jų galvose yra pirmiausia žodis „reikia“, po kurio ilgainiui ir ateina žodžiai „nebegaliu“ bei „nenoriu“.

„Jie nesistengia uždirbti daugiau, skiria tą laiką atsipalaidavimui, gyvenimo džiaugsmui. Trukdo „Facebook“ tinklas. Žiūri, kaip kiti gyvena. Idėja nėra nauja. Tinginys yra toks žmogus, kuris dirba vieną kartą, ir tinginys yra žmogus, kuris dirba kokybiškai, viena kartą daro, kad nereikėtų penkis kartus, žodžiu, vieną kartą. Ir krikščionybėje – švęsk sekmadienį. Tikro tinginio diena – atsikeli, darai tik tai, kas tau įdomu. Ir taip mažiausiai 50 metų.“

Darbo našumas auga lėčiau nei atlyginimai, ilguoju laikotarpiu tai gali būti problema. Dėl didelės kvalifikuotos darbo jėgos paklausos iš tikrųjų atlyginimai kai kuriuose sektoriuose auga labai apčiuopiamai, toli gražu neadekvačiai darbo efektyvumo didėjimui. Iki vokiečių našumo – labai toli.

„Prancūzai, vokiečiai, darbo našumas didesnis. Kurį laiką galima toleruoti tokią situaciją ir sakyti čia tiesiog atiduodama skola už praėjusius laikotarpius, kai darbo jėga buvo nepakankamai apmokama, bet jeigu tai tęstųsi trejetą–penketą metų, jie būtų priversti kelti kainas. Jeigu jie operuoja vietinėje rinkoje, tai gal ir galima gyventi. Jeigu jie eksportuoja savo prekes į tarptautinę rinką ir ten pardavinėja tas prekes prancūzai, vokiečiai, kiti, kur atlyginimai neauga tokiu greičiu, o našumas didesnis, neišvengiamai atsiras konkurencingumo problemų“, – svarstė ekonomistas.

Pasak G. Nausėdos, jeigu tai tęsis dar 3–5 metus, kainos neišvengiamai turės kilti, prasidės konkurencingumo problemos su našiau dirbančiomis šalimis ir priartėsime prie krizės.

„Negalėčiau pasakyti, kad žmonės darbo laiko arba darbo intensyvumo požiūriu dirbo daugiau, taip, pamažu vyksta persiorientavimas į didesnę pridėtinę vertę, bet pastaraisiais metais darbo našumą prislopino aiškiai nepakankamos investicijos“, – sako vyras.