Vilniečio Miroslavo gyvenimo pabaiga buvo tragiška – 2016 m. birželį Vilniuje, Užupyje, kilus konfliktui, pensininkas peiliu mirtinai sužalojo savo žmoną ir dukrą, pats buvo sunkiai sužalotas, o vėliau pateko už grotų, kur laukė bausmės. Tačiau taip ir nesulaukė – prieš mėnesį vyras mirė būdamas už grotų, tad Vilniaus apygardos teismui penktadienį teliko konstatuoti, kad byla dėl dvigubos žmogžudystės nutraukiama, o kaltieji joje paskelbti nebus.

Baisūs nusikaltimai – dėl nuolatinio ujimo

Dvigubą žmogžudystę, po kurios neteko dviejų artimiausių žmonių, dabar jau a. a. M. Šalcas padarė 2016 m. birželio 11 d., po 17 val., kai savo namuose, Paupio gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia dūrė septynis kartus kartu su juo gyvenusiai buvusiai žmonai Natalijai Šalc, o iškart po to net 19 kartų peiliu dūrė vonioje buvusiai dukrai Olgai.

Praeitą pavasarį M. Šalcas, stojęs prieš teisėjus, savo kaltę visiškai pripažino – tai darant jo balsas nesudrebėjo, bet kai ėmė kalbėti apie padarytą nusikaltimą, pasipylė ašarų. Anot pensininko, gyvenimo moterys pačios jį privedė prie žiauraus nusikaltimo – su sugyventine gyventi buvo neįmanoma, mat ši, nors esą nieko neuždirbo ir buvo jo išlaikoma, nuolatos jį varydavo iš namų.

„Viskas prasidėjo prieš dešimt metų, nuo to, kad butą padovanojome dukrai. Po to prasidėjo – mes butą parduosime, o tu čia nereikalingas. Visą laiką, kai tik atvažiuodavo dukra, taip ir varo iš namų“, – dėstė M. Šalcas, pasak kurio, žmona ir dukra jį įvairiai žemindavo. Kartą per gimtadienį buvusi sutuoktinė, užuot pasveikinusi, trenkė jam per galvą arbūzu, o jis už tai jai smogė ir liko kaltas – turėjo aiškintis policijai.

Nužudė, nes patį ruošėsi nužudyti

Anot vyro, kai tik dukra atvažiuodavo į butą, kuriame vis dar gyveno tėvai, nuolatos kildavo konfliktų. Taip buvo ir nusikaltimo išvakarėse, kai sugyventinė ėmė su juo konfliktuoti. „Ji visą naktį vaikščiojo po mano kambarį, nedavė man miegoti“, – padrikai pasakojo M. Šalcas.

Po nusikaltimo suimtas pensininkas tik labai miglotai galėjo papasakoti, kaip iš lėto kaito konfliktas. Sugyventinė, anot M. Šalco, įvairiomis progomis reiškė nepasitenkinimą, galiausiai neapsikentęs vyras išėjo į lauką ir patraukė prie upės, kur su nepažįstama kompanija išgėrė, kaip pats įtaria, brendžio. Vėliau M. Šalcas grįžo namo, tačiau neužsibuvo – jį pasikvietė kaimynas, pas kurį vyras taip pat išgėrė alkoholio.

Galiausiai M. Šalcas vėl grįžo namo. O čia vėl laukė žmona ir priekaištai. „Sakiau, ko tu nelaiminga? Ir maitinu, ir rengiu. Negalima taip sakyti, bet iš jos ten jokios naudos nebuvo“, – pasakojo M. Šalcas.

Galiausiai įpykusi N. Šalc pasikvietė dukrą, o ši atvykusi, anot M. Šalco, trenkė jam ir patraukė į motinos kambarį. „Tuomet jos atėjo ir pareiškė – tu nereikalingas, valy (rus. varyk) iš čia“, – teigė žudikas, anot kurio, būtent tuomet prasidėjo labai kruvini įvykiai, tačiau jie prasidėjo ne dėl jo kaltės.

„Pajutau, kad man žmona įdūrė, o ji žiūri taip ramiu žvilgsniu. Natalija klausia – Olga, ką su juo daryti? Ši sako – kaip ką, damušti“, – verkdamas pasakojo M. Šalcas. Tiesa, jis taip ir nepaaiškino, kuri iš moterų nutarė, kad reikia jį pribaigti.

Pasak žudiko, dukra taip pat prisidėjo prie motinos – ėjo į vonią pasiimti kirvio (šis, anot M. Šalco, vonioje buvo laikomas, nes vanduo buvo kaitinamas malkomis), kuriuo neva norėjo jį užmušti. Vonia, kaip minėta, ir tapo M. Šalco dukros mirties vieta.

Žudikas teigė neprisimenantis, kodėl dukrai peiliu dūrė net 19 kartų. „Kai man smogė peiliu, viskas tarsi nuplaukė…“ – sakė M. Šalcas.

Lenkiškai kalbantis vyras miglotai pasakojo, kas vyko kruvinų skerdynių metu. M. Šalcas pripažino, kad mirtinai sužalojo dukrą ir motiną, o tuomet paliko namus ir išėjo į gatvę ieškoti pagalbos. „Kažką negero padariau. Rodos, nužudžiau savo bobas“, – sutiktiems pažįstamiems pasakojo M. Šalcas, prašęs iškviesti pagalbą.

Mirusiųjų neteisia

Už dvigubą artimiausių šeimos narių žmogžudystę vilniečiui pensininkui grėsė laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų ar net iki gyvos galvos. Tačiau nuosprendžio M. Šalcas taip ir nesulaukė – maždaug prieš mėnesį, rugsėjo 11 d., vyras mirė, kalėdamas už šaltų ir nesvetingų grotų.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis penktadienį paskelbė, kad bylą paprasčiausiai nutraukia: kadangi nėra kaltinamojo, nėra ką ir nuteisti.

Kaip paaiškėjo, mirtis M. Šalcą persekiojo nuo pat lemtingosios dvigubos žmogžudystės – daugiau nei metus žudikas gyveno su sunkiais sužalojimais pilvo srityje, padarytais žmonos. Šie sužalojimai labai komplikavo senyvo vyro sveikatą, tačiau M. Šalco padėtis buvo kebli – reikalingos operacijos medikai negalėjo atlikti, kadangi to nebūtų atlaikiusi kalinio širdis. Galiausiai M. Šalcas ir mirė būtent nuo nužudytos žmonos padarytų sužalojimų.

Kad gyventi jam liko nedaug, tragiškos lemties žudikas, mirtino konflikto metu ir pats patyręs sunkių sužalojimų, žinojo jau kuris laikas. „Man meluot nėra ko – gyventi liko keli mėnesiai“, – bylos metu buvo prisipažinęs M. Šalcas, rodydamas pilve padarytus sužalojimus.