Nereikės jokių meditacijų – šios trys budistinės tiesos smarkiai pakeis jūsų gyvenimą, jeigu pradėsite jomis naudotis kasdien.

DUKHA: gyvenimas – skausmingas dalykas, ir jis sukelia kančias

Daug žmonių vadina budizmą pesimistine ir neigiama religija. Ir tik dėl žinomos dogmos: „Gyvenimas yra kentėjimas.“ Problema ta, kad dauguma europiečių neteisingai išsiaiškina tą posakį. Iš tikrųjų budizmas tarytum sako mums: „Gyvenimas nėra labai švelnus ir malonus, na ir kas?!“

Budistai tvirtina, kad mes daugiausia nemalonumų patiriame tik dėl to, kad stengiamės išvengti dvasinių kančių ir nuslopinti sudėtingas emocijas. Per gyvenimą mes neišvengiamai patiriame netekties jausmą, liūdesį, nuovargį, nuobodulį, nerimą. Tai – nuolatiniai mūsų palydovai. Kai stengiamės nuo jų pabėgti, jaučiame dar didesnį nepasitenkinimą.

Kaip pasinaudoti tuo kasdien? Neprisileiskite idėjos, kad jums kažko trūksta iki visiškos laimės. Ligos, senatvė, merdėjimas – mūsų gyvenimo dalis. Priimkite jį tokį, koks yra, ir liaukitės mąstyti fantazijomis. Pamirškite, kad idealus gyvenimas turi būti lengvas, be rūpesčių ir neskausmingas. Pastarąjį klaidingą įsitikinimą mums įdiegė pramogų, madų ir farmacijos industrija.

Kuo greičiau priimsite gyvenimo netobulumą, tuo mažiau nusivylimų patirsite ir tuo lengviau bus jums atverti savo širdį visokiems netikėtumams ir nežinomiems dalykams, tuo atsparesni būsite kasdieniam stresui ir išgyvenimams dėl nesėkmių.

ANITYA: gyvenimas – nuolatinis judėjimas

Gyvenimas yra nepastovus. Jis nuolat juda ir niekada nesustoja. Mes negalime prieiti prie kokio nors praeities momento. Mes negalime pakartoti vakarykštės dienos. Mes neturime ateities, nes ji – iliuzinė.

Kas rytą mes atsibundame truputį kitokie, ne tokie, kokie buvome vakar. Mūsų ląstelės skiriasi fizinėje plotmėje nuo vakarykščių. Mūsų galvoje – kitos mintys. Mūsų kūno temperatūra šiek tiek kitokia. Mes įkvepiame truputį kitokios sudėties oro. Viskas aplinkui nuolat keičiasi, nors mes ir negalime viso to pastebėti.

Kai mes jaučiamės nemaloniai, tas suvoktas „nepastovumo“ jausmas, kad ir kaip keista, gali mus nuraminti. Jeigu mes žinome, kad gyvenime nėra nieko pastovaus, taip pat ir skausmo, mes žinome, kad visas blogis anksčiau ar vėliau pasibaigs. Bet, kai išgyvename džiaugsmą, norime, kad tokia būsena tęstųsi amžinai, todėl bijome priimti tą gyvenimo nepastovumo idėją.

Teisingiau būtų mąstyti kitaip: jeigu džiaugsmas greitai praeis, reikia maksimaliai į jį susikoncentruoti ir patirti didžiausią malonumą. Gerokai vėliau po Budos šią idėją Vakaruose išsakė Heraklitas, lakoniškai pastebėjęs: „Negalima du kartus įbristi į tą pačią upę.“ Viskas, ką mes turime, – tik dabarties momentas.

Kaip pasinaudoti tuo kasdien? Švęskite ir sveikinkite permainas. Sutikite, kad viskas, prie ko esate pripratę, anksčiau ar vėliau baigsis. Visas blogis, kuris atrodo siaubingas šiandien, greit praeis, o gėris išliks mūsų atmintyje, jeigu išmoksime juo mėgautis.

ANATMA: mes patys nuolat keičiamės

Kai psichiatras klausia savo pacientų, ką jie nori gauti iš terapijos, dažniausias atsakymas būna toks: „Noriu surasti save.“ Mūsų kultūra įteigė mums įsitikinimą, kad mes turime kažkokį pastovų „Aš“. Kažkur tarp širdies ir kepenų ar galvoje.

Budizmas tvirtina, kad nėra ir negali būti jokio fiksuoto, stabilaus „Aš“. Jeigu viskas aplinkui visą laiką keičiasi, tai keičiamės ir mes. Mūsų asmenybės atsinaujina labai greitai. Mes turime kūnus, darbo vietas, vardus, profesijas – pagal tai identifikuojame ir tarytum „užfiksuojame“ save.

Bet svarbiausia, kad mes neišliksime tie patys, kad ir kaip stengtumėmės. Kita vertus, mūsų gyvenimas taip sparčiai nesikeis, jeigu nedarysime nieko, kad jį pakeistume. Arba keisis greičiau, jei mes sąmoningai paspartinsime šį procesą.

Kaip pasinaudoti tuo kasdien? Užuot ieškoję „savęs“, verčiau susikoncentruokime į savo raidą ir kurkime save kiekvieną akimirką. Nėra nieko pastovaus, esame tik mes dabarties momentu. Ir mes galime bet kurią akimirką pasikeisti. Šiandien visada skirsis nuo vakar.

Jeigu šiandien jus slegia depresinės nuotaikos, tai nereiškia, kad jos bus visada. Jei negalite dabar atleisti draugams ar giminaičiams už kažkokią skriaudą, tai nereiškia, kad negalėsite to padaryti vėliau.

Atsikratę idėjos apie stabilųjį „Aš“, mes galime atsipalaiduoti ir pradėti mėgautis dabarties momentu. O rytoj juk vis tiek viskas bus kitaip. Ir kiekvienas naujas gyvenimo momentas bus vis kitoks.

www.alfa.lt