Tūkstančiai brazilų ketvirtadienį išėjo į gatves gedėti nušautos Rio de Žaneiro miesto tarybos kairiųjų pažiūrų narės, kuri griežtai kritikuodavo policijos brutalumą daugiausia juodaodžių gyvenamuose rajonuose.

Lūšnyne užaugusi ir daug dėmesio žmogaus teisių klausimams skyrusi 38 metų Marielle Franco (Marielė Franku) buvo nušauta trečiadienį.

Maždaug 10 tūkst. demonstrantų žygiavo prie Rio de Žaneiro valstijos asamblėjos, kur po darbo valandų protestuoti prieš M. Franco nužudymą atvyko dar daugiau žmonių.

Daugelis vilkėjo juodai ir skandavo šūkius prieš policiją, pavyzdžiui, „Užteks žudyti … Laikas reaguoti!“

„Aš priblokšta, – sakė 48 metų protestuotoja Ana Paula Brandao (Ana Paula Brandaun). – Ji atstovavo visiems naujiems dalykams, dėl kurių žmonės galėjo turėti vilčių – juodaodė moteris iš neturtingųjų rajonų, patekusi ten, kur galėjo atstovauti mums ir kovoti už visus svarbius reikalus.“

Tarybos narės nužudymas, įvykdytas nepaisant armijos įsikišimo siekiant suvaldyti smarkiai išaugusį nusikalstamumą Rio de Žaneire, tuoj pat išprovokavo pasipiktinimą didžiausioje Lotynų Amerikos valstybėje.

Kaip juodaodė lesbietė, kovojusi už Rio de Žaneiro neturtingiausiųjų teises ir su policijos brutalumu, M. Franco išsiskyrė vyrų ir baltųjų dominuojamoje regiono politikos scenoje.

Trečiadienį Rio de Žaneiro centre prie jos balto hečbeko prisigretino užpuoliko automobilis, iš kurio buvo pradėta šaudyti. Į M. Franco pataikė kelios kulkos. Taip pat žuvo jos vairuotojas, buvo sužeistas padėjėjas.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad užpuolikas M. Franco automobilį galbūt sekė kelis kilometrus.

Po užpuolimo žudiko ar žudikų automobilis nuvažiavo, aukų nebuvo bandoma apiplėšti.

Prezidentas Michelis Temeras (Mišelis Temeras) M. Franco nužudymą pavadino „ataka prieš demokratiją ir teisinę valstybę“. Jis pažadėjo visokeriopą federalinės valdžios pagalbą.

Tarptautinė nevyriausybinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pareikalavo kruopščiai ištirti šį nusikaltimą, skiriant dėmesį „kontekstui, motyvui ir atsakomybei“. Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras taip pat pasmerkė šią „itin šokiruojančią žmogžudystę“.

Socialiniuose tinkluose pasipylė M. Franco pagerbimo žinutės.

Legendinė brazilų dainininkė Elza Soares (Elza Suariš), kuri yra juodaodė, „Twitter“ parašė, kad tai „vienas iš nedaugelio atvejų“, kai jai atėmė žadą. „Man šokas. Pasibaisėjusi“, – pridūrė ji.

Kitas garsus brazilų muzikantas, Caetano Veloso (Kaetanu Velozu), tviteryje parašė: „Man liūdna, taip liūdna, labai liūdna.“

„Mirties batalionas“

M. Franco gimė ir augo Marės lūšnynuose – Rio de Žaneiro rajone, kur nusikalstamumas vienas didžiausių.

Kairiojo sparno Socializmo ir laisvės partijai (PSOL) priklausiusi M. Franco per Rio de Žaneiro tarybos rinkimus 2016 metais pagal gautų balsų skaičių buvo penkta.

Ji tapo vienu garsiausių balsų prieš smurtą, kurio griebiasi miesto policija, žmogaus teisių organizacijų nuolat kaltinama žudymu be teismo, įkalčių klastojimu ir korupcija.

Dar savo nužudymo išvakarėse M. Franco kaltino policiją nušovus jauną vyrą viename iš lūšnynų, kur dėl kontrolės grumiasi policija, neaiškios ginkluotos grupės ir stiprios narkotikų kontrabandininkų gaujos.

„Dar vienas jauno vyro nužudymas, kurį būtų galima įrašyti į policijos sąskaitą, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė ji. – Matheus Melo (Matėjus Melu) buvo nužudytas eidamas iš bažnyčios. Kiek dar turės žūti, kad šis karas pasibaigtų?“

Keliomis dienomis anksčiau ji tviteryje rašė apie neturtingą Akario rajoną, kur, pasak jos, vietos policijos pajėgų veiksmai dažnai nusinešdavo žmonių gyvybių.

Politikė rašė, kad šios pajėgos yra pramintos „mirties batalionu“.

„Jie atėjo žudyti mūsų jaunimo!“ – skundėsi M. Franco.

Nors daugelis pripažįsta policijos smurtą, dalis visuomenės taip pat užjaučia itin daug aukų patiriančias teisėsaugos pajėgas. 2017 metais Rio de Žaneiro valstijoje buvo nužudyti 134 policijos pareigūnai.

Kariškiai neseniai perėmė atsakomybę už Rio de Žaneiro saugumą, bet pozityvių ženklų buvo nedaug.

Miestas jau kelis dešimtmečius yra krečiamas smurto, bet saugumo situacija labai pablogėjo po čia įvykusios 2016 metų vasaros olimpiados.

Praėjusį mėnesį M. Temeras nurodė kariškiams perimti atsakomybę už Rio de Žaneiro miestą ir valstijos policiją.

Generolai dabar vadovauja beveik visoms vietos saugumo institucijoms, kariai ir sunkioji karinė technika reguliariai padeda policijai per reidus lūšnynuose, kuriuos neretai kontroliuoja kontrabandininkų gaujos.

Kariškių įsikišimas daugeliui kelia susirūpinimą. JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeidas Ra’adas al Husseinas (Zeidas Raadas Huseinas) sakė, kad kariai „nėra specializuoti visuomenės saugumo ar tyrimų“ srityse.

M. Temeras ketvirtadienį paskelbė, kad visuomenės saugumo ministras Raulis Jungmannas (Raulis Žungmanas) aptarė M. Franco nužudymą su generolu, atsakingu už Rio de Žaneiro karinę operaciją, ir leido pasitelkti federalinę policiją.

www.bns.lt