Valdžia rankų universitetams dėl pertvarkos nelaužys, tačiau taip, kaip šiuo metu yra, nebebus. Tokią žinią per viešą diskusiją universiteto bendruomenėms nusiuntė valdžios atstovai.

Prieš keletą mėnesių iš dėstytojo politiku tapęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė suprantąs, kokį nerimą patiria proto elitas, tačiau pažymėjo, kad būtina priimti esamas realijas dėl demografinės duobės, finansavimo, perteklinės infrastruktūros.

„Prašytume galvoti ne tik apie tai, kas man arčiau, o galvoti apie visą Lietuvą“, – teigė V. Pranckietis, patikinęs, kad politikai nebegali būti kurios nors aukštosios mokyklos lobistais.

Jam antrindamas Premjeras Saulius Skvernelis universitetų bendruomenės prašė svarstant apie sprendimus pakilti virš asmeninių interesų.

„Kokiu būdu mes tai padarysime, priklauso nuo visų čia esančių. Ar mes tai padarysime dialogo būdu, ar sugebėsime nusiasmeninti? Ar mes sugebėsime pakilti virš pozicijų, kuriose esame, ir pagalvoti apie studentą, (…) valstybės ateitį? Dialogo būdu yra galimybė turėti didesnę sėkmę“, – sakė S. Skvernelis.

Premjeras pažymėjo, kad siekiant pokyčių svarbu atlikti studijų krypčių pradinę akreditaciją, į neakredituotas studijas nuo kitų metų nepriimti studentų. Vyriausybės vadovas siūlė diskutuoti dėl finansavimo neskyrimo, kai nėra surenkamas atitinkamas skaičius studentų, aiškiai numatant išimtis unikalioms programoms.

S. Skvernelis teigė, kad būtina užtikrinti, jog aukštosiose studijuotų tik tam pasirengę asmenys, ir siūlė per ateinančius dvejus metus kelti priėmimo į universitetus balą 5, o kolegijas – 3.

Premjeras pasisakė prieš dirbtinį programų smulkinimą, taip pat kėlė tikslą, kad universitetuose 70 proc. mokslo darbuotojų dirbtų visu etatu.

Didžiausios valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis universitetų bendruomenėms teigė, kad ekonominė situacija yra tokia, jog valdžia negali sau leisti malonumo negalvoti apie ateitį.

„Taip būti toliau negali. Jeigu čia yra manančių, kad taip būti gali, tai mes bendros kalbos nerasime“, – sakė R. Karbauskis, anksčiau buvęs Šiaulių universiteto tarybos nariu, prašydamas bendradarbiauti.

„Niekam niekas rankų laužyti nesiruošia, bet turime rasti bendrą sprendimą, po to jį patvirtinti Seime. (…) Dabar yra tas metas, kai turime padaryti sprendimus. Prašau jūsų bendradarbiauti, šnekėtis“, – sakė R. Karbauskis.

Pasak jo, Seimo komitetai gali būti ta erdvė, kur gali būti rasti bendri sprendimai tarp nesutariančių pusių.

„Bet visą laiką būsime Vyriausybės pusėje ta prasme, kad taip, kaip yra, daugiau nebus“, – sakė R. Karbauskis.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė universitetų bendruomenės pokyčių svarbą grindė statistiniais duomenimis. Jos skaidrėse buvo pateikti duomenys, kad 2020 m. į aukštąjį išsilavinimą pretenduos 55 proc. mažiau jaunimo nei 2011-aisiais.

Ministrė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu studijų prieinamumas yra didelis, „įstoja praktiškai visi norintys“.

Švietimo ir mokslo ministrė atkreipė dėmesį, kad jau buvo diskutuojama dėl konkursinio balo pakėlimo iki 3, buvo daug diskusijų, kitais metais jis būtų keliamas iki 4, dar kitais metais – galimai iki 5.

Skaičiuojama, kad 4 balų kartelės neatitiktų 63 proc. Mykolo Romerio universiteto, 49 proc. – Klaipėdos universiteto, 43 proc. – Šiaulių universiteto, 32 proc. – Lietuvos edukologijos universiteto, 22 proc. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto, 7 proc. – Vilniaus universiteto studentų, įstojusių 2016 metais.

Pasak ministrės, užsienio ekspertai stebisi, ar mes turime potencialą daugiau nei keturiasdešimčiai studijų programų vadybos srityje. 58 proc. bakalauro absolventų dirba aukštojo mokslo kvalifikacijos reikalaujantį darbą.

Kalbėdama apie darbuotojų darbo sąlygas, ministrė pristatė skaidres, kurios rodo, kad universitete asistentai vidutiniškai dirba 0,43 etato ir uždirba 345 eurus, lektoriai – 0,61 etato ir uždirba 568 eurus, docentai – 0,78 etato ir uždirba 903 eurus, profesoriai – 0,88 etato ir uždirba 1518 eurų.

Lietuva švietimui skiria 5,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak ministrės, Švedija tam skiria 6 proc., tačiau mūsų šalyje lėšos skirstomos neefektyviai.

„Kai kurios aukštosios mokyklos ūkiui ir administravimui skiria beveik 30 proc. viso savo biudžeto“, – teigė J. Petrauskienė.

Universitetų konsolidavimui reikalingą teisės bazę ketinama parengti iki kitų metų birželio, o reformą įgyvendinti iki 2020 metų.

Po reformos Vilniuje ir Kaune turėtų atsirasti du dideli jungtiniai universitetai. Vilniaus universitetas susijungtų su Mykolo Romerio, ir Šiaulių universitetas taptų šito universiteto filialu. Kaune susijungtų Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sporto ir Lietuvos edukologijos universitetai. Šio universiteto dalimi taptų ir Viešojo saugumo akademija.

Lietuvos muzikos ir teatro bei Vilniaus dailės akademijos susijungtų į vieną akademiją.

Premjeras patikino, kad į susijungusių universitetų ir jų fakultetų vadovaujamas pareigas turėtų būti rengiami konkursai.

Švietimo ir mokslo ministrė negalėjo atsakyti, kiek universiteto darbuotojų sujungiant universitetus neteks darbo.

Savarankiškais universitetais turėtų likti Vilniaus Gedimino technikos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Klaipėdos universitetai bei Lietuvos karo akademija.

parengta pagal ELTA.lt