Skaitydami „Drakulą“ žmonės kartais pamiršta, jog vampyrai nėra fikcija. Ir ne tik šikšnosparniai bei energetiniai – istorijoje yra atvejų, kada net rimčiausi mokslo žmonės turėjo gerokai pagalvoti, kol rado tinkamą apibūdinimą padarams, kurie siautėjo jų apylinkėse…

Žemiau – kraugeriai, kurie iki šiol skatina kalbas apie vampyrizmą kaip būtent žmonių kraujo gėrimą.

1. Petaras Blagojevičius

Petaras numirė kaip paprastas žmogus, tačiau… ilgai nepasiliko miręs. Po 10 savaičių po savo mirties devyni žmonės staiga mirė nuo mįslingos ligos, ir visi prieš tai teigė, jog Petaras smaugė juos sapne. Paties Petaro sūnus matė savo tėvą virtuvėje (jau po mirties), ir tada mirė pats. Petaro žmona spruko iš miesto, kai miręs ir apraudotas vyras pasirodė vidury nakties ir paprašė poros batų.

Galiausiai Petaro kūnas buvo iškastas. Sakoma, jog jis kvėpavo ir judino akis. Kažkas įsmeigė jam į širdį kuolą ir, ištryškus čiurkšlei kraujo, kūnas užsiliepsnojo ir sudegė.

Visos mirtys ir sapnai liovėsi.

Veiksmas vyko kaime, pavadinimu Kisilova, veikiausiai dabartiniame Kisiljeve. Vienas vietinis dar pamena vampyrę Ružą Vlajną, vaikščiojusią Dunojaus vandens paviršiumi.

Arnoldas Polas – trečias plačiai žinomas Serbijos vampyras, gyvas buvęs haidukas, po mirties nužudęs 16 žmonių.
Tiek Petaro, tiek Arnoldo atvejais liudininkais buvo Austrijos valdžios atstovai, tad tas lyg ir patvirtino vampyrų egzistavimą. Vėliau ši žinia pasklido po Vakarų Europą.

2. Alnviko pilies vampyras

Alnviko vampyras slankiojo žeme dar tada, kada niekas nežinojo žodžio „vampyras“.

Anglų kronininkas Viljamas iš Niubergo aprašė vyrą, kuris sekė savo neištikimą žmoną, įlūžo per stogą ir vėliau prisikėlė iš mirusiųjų – judantis, pūvantis lavonas, skleidžiantis marą.

Pagaliau kunigas su parapijiečiais rado vampyro kapą, atidarė karstą ir smeigė kastuvu lavonui į širdį. Ištryško šiltas kraujas, įrodantis, kad nedorasis gėrė gyvųjų kraują. Paskui kūnas sudegintas.

Nuo tada stojo ramybė.

3. Haigeito vampyras

1969 metais Haigeito kapinėse ėmė rastis negyvi gyvūnai, kuriems visiškai iščiulptas kraujas. Kažkas teigė matęs tamsią figūrą hipnotizuojančiu žvilgsniu. Vienas žmogus visai paklydęs, bandydamas rasti išėjimą iš kapinių, ir išvydęs vampyrą – tokį baugų, kad žmogus net pastiręs iš baimės.

Smalsuoliai ėmė kasinėti kapus, ir kapines teko nakčiai užrakinti.

Vampyrą laikui bėgant ėmė matyti vis rečiau ir rečiau.

4. Sava Savanovičius

Sava yra dar vienas stebuklas iš Serbijos – pusiau vampyras, pusiau vaiduoklis. Maitinosi jis neatsargiais keliautojais, užsukdavusiais į jo malūną sutemus.

Keista, bet Sava nebuvo nei nužudytas, nei kitaip sustabdytas, jis tiesiog liovėsi puldinėti pats. Jo malūnas ėjo iš kartos į kartą, vis bijomas remontuoti, kol galiausiai visai sugriuvo. Vietiniai aiškina, jog tada Sava pabudęs ir dabar vaikštąs po Serbijos kaimus ieškodamas naujų namų. Skamba juokingai? Bajina Baštos valdžia oficialiai įspėjo saugotis…

5. Kroglin Greindžo vampyras

1800 metais Kronvelų šeima įsikūrė Kroglin Greindže, Kambrijoje. Ponia Kronvel kartą išvydo keistas švieseles prie lango, ir praėjus kiek laiko suvokė, jog ten… akys.

Ponia Kronvel negalėjo pajudėti iš siaubo, o padaras sode pamažu kišo pūvančią ranką atidaryti langą…

Išgirdę riksmą, įsiveržė broliai. Į katiną panaši figūra šmurkštelėjo pro langą į tamsą, o ledi bėgo kraujas iš kaklo.

Broliai nutarė surasti vampyrą. Paspendė spąstus: ledi neva vėl miegojo kambaryje viena. Kai vampyras pabandė įsliūkinti, broliai iššoko ir ėmė šaudyti. Suklikęs padaręs dėjo į kojas, o broliai su įsiutusia minia atsekė padarą iki jo atviro kapo, kur gulėjo apgraužti kaulai ir pūvantis lavonas su šautinėm žaizdom. Jie jį sudegino.

6. Jure Grando

Valstietis iš Istrijos, Kroatijos, mirė 1656 metais, tačiau terorizavo kaimiečius dar 16 metų po to. To meto dokumentai jį įvardijo „strigon“ – vampyru.

Jure istorija svarbi tuo, jog pirmą sykį vampyru įvardintas žmogus.

Vampyras vaikščiodavo naktį ir belsdavo į žmonių duris. Kieno pabelsdavo – tas mirdavo. Likusiu metu nemirėlis įkyriai lįsdavo prie savo našlės, norėdamas kūniškų malonumų.

Galų gale kunigas nutarė stoti į kovą su baisūnu. Tačiau nei Jėzaus Kristaus vardas, nei mietas vampyro negąsdino. Tik kai Stipanas Milašičius, vienas kaimiečių, nupjovė Jure galvą, kaimui atėjo ramybė.

7. Melrouz abatijos šunkunigis

Šunkunigiu („Hunderprest“) buvo vadintas XI amžiaus kunigas iš Melrouz abatijos. Mėgstamiausia jo veikla buvo medžioklė su šunimis.

Kažkur 1138 metais šunkunigis mirė ir prisikėlė gerti nekaltųjų kraujo. Vienuoliai matydavo jį, bet toleruodavo. Tik kai prakutęs numirėlis nuėjo pas savo ponią sekso, buvo imtasi veiksmų.

Vienuoliai tvojo kirviu prisikėlusiajam, kremavo jo kūną ir išbarstė pelenus. Siaubai baigėsi.

Tačiau legenda sako, jog jis vis dar vaidenasi…

8. Naujosios Anglijos vampyrai

Amerika lyg ir nebuvo vampyrų kraštas, bet štai 1990 metais Grisvolde, Konektikute, buvo atkasta įdomi kapavietė. Visi joje palaidoti kūnai normalūs… išskyrus vieną. Jo galva atskirta nuo kūno, o pats skeletas sudėliotas Linksmojo Rodžerio poza.

Kažkas panašaus atrasta Džiuet Sityje, kur buvo atkasti ir sudeginti 29 kūnai – tarsi kokia pratrūkusi vampyrų epidemija.

anomalija.lt
Žymi istorija Mersi Braun, mergaitės, mirusios nuo tuberkuliozės. Po kiek laiko jos šeima pradėjo sirgti ir vienas po kito mirti, kol buvo atkastas Mersi kūnas ir, kadangi nelabai panašus į negyvą, sudegintas. Tuomet viskas liovėsi.