Šeštadienį, vasario 4-ąją, minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Kasmet ji suburia viso pasaulio žmones bendram tikslui – išsaugoti milijonus gyvybių didinant informuotumą, šviečiant gyventojus apie šią ligą bei skatinant vyriausybes ir atskirus žmones imtis veiksmų, pažymi Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

Šią atmintiną dieną inicijavo Tarptautinė vėžio kontrolės sąjunga (UICC), 2000 m. vasario 4 d. priėmus Paryžiaus chartiją. Pagrindiniai joje nurodyti tikslai buvo mokslinių tyrimų skatinimas, pacientams teikiamų paslaugų atnaujinimas, visuomenės švietimas ir bendrų jėgų sutelkimas kovojant su vėžiu.

Vėžys ir kitos lėtinės neinfekcinės ligos yra pagrindinė mirčių ir negalios priežastis visame pasaulyje. Kasmet užregistruojama apie 14 mln. naujų vėžio atvejų, apie 8,2 mln. žmonių nuo jo miršta, pusė jų – būdami 30-69 metų amžiaus. Jeigu nebus imtasi radikalių veiksmų sprendžiant šią problemą, bėgant metams vėžio epidemijos mastai dar labiau augs. Apskaičiuota, kad 2030 m. pasaulyje bus užregistruojama 21,7 mln. naujų vėžio atvejų ir apie 13 mln. žmonių nuo jo mirs. Ypač situacija prastės žemo ir vidutinio ekonominio lygio šalyse, kur bus užregistruojama apie 70 proc. visų vėžio atvejų.

Lietuvoje, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, vėžys yra antroji pagal dažnumą mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų. Higienos instituto duomenimis, 2015 m. Lietuvoje vėžio diagnozę išgirdo apie 100 tūkst. gyventojų ir apie 8 tūkst. žmonių nuo jo mirė – 4 640 vyrų ir 3 708 moterys.

Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio piktybinių navikų, o daugiausia moterų mirė nuo krūties, storosios žarnos ir kiaušidžių piktybinių navikų.

Žinomi keli pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie prisideda prie vėžio išsivystymo. Užkirtus kelią šiems sveikatą žalojantiems faktoriams, būtų galima išvengti trečdalio vėžio atvejų. Tik pažinodami savo priešą galime stoti į kovą su juo. Pagrindiniai vėžio rizikos veiksniai yra rūkymas, alkoholis, aplinkos veiksniai, netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka, vėžį sukeliančios infekcijos.

Tiek aktyvus rūkymas, tiek nuolatinis kvėpavimas tabako dūmais (pasyvusis rūkymas) didina vėžio riziką. Rūkaliai dažniau suserga plaučių, gerklų, gerklės, stemplės, šlapimo pūslės, inkstų, skrandžio, kasos, gimdos kaklelio vėžiu ir ūmine mieloleukemija. Žmonės, per dieną surūkantys iki 14 cigarečių, turi 7 kartus didesnę riziką mirti nuo plaučių vėžio, palyginti su nerūkančiais žmonėmis.

Žmogus, keletą metų kasdien suvartojantis daugiau kaip 2 standartinius alkoholio vienetus (SAV) (1 SAV – 25 ml stikliukas stipraus (40 proc.) gėrimo, 100 ml taurė vyno, 200 ml bokalas 5 proc. alaus), rizikuoja susirgti burnos, ryklės, stemplės, skrandžio, kepenų ir krūties vėžiu. Didėjant suvartojamo alkoholio kiekiui ir rūkant tabaką, anot medikų, rizika dar labiau padidėja.

Su kancerogeninėmis medžiagomis galime susidurti ir per įprastą mums aplinką. Vanduo ir atmosferos oras gali būti natūraliai užteršti radionuklidais, išmetamosiomis dujomis, pramoninėmis atliekomis, taip pat radioaktyvus radonas yra natūraliai aptinkamas namų rūsiuose. Pramonės ir statybų sektoriuje dirbantys asmenys susiduria su asbestu, kuris siejamas su plaučių ir gerklų vėžio rizika. Besaikis lepinimasis saulės spinduliais ar ultravioletiniais spinduliais soliariume didina odos vėžio riziką. Dioksinai, kurių pasitaiko gyvūninės kilmės maiste, didina krūties ir lytinių organų vėžio riziką.

Dažnas sveikatai nepalankaus maisto vartojimas dideliais kiekiais padidina riziką susirgti virškinimo sistemos organų vėžiu. Sveikatai nepalankus maistas – tai mažos biologinės vertės produktai, kurių didžiąją kalorijų dalį sudaro riebalų (ypač sočiųjų) ir cukraus kalorijos. Dažniausiai tai visi sūrūs, riebūs ar saldūs užkandžiai, gazuoti gėrimai, maistas, kurio paruošimas nereikalauja daug laiko ir apdorojimo šiluma, taip pat konservuoti, kepti, gruzdinti produktai, produktai su hidrintais riebalais. Tyrimai rodo, kad dažnas riebaus maisto vartojimas didina storosios žarnos, krūties, gimdos kaklelio ir prostatos vėžio riziką.

Nejudrus gyvenimo būdas ir nutukimas yra siejamas su 21-25 proc. krūties ir storosios žarnos vėžio atvejų, taip pat didina stemplės, inkstų ir gimdos vėžio atsiradimo riziką. Suaugusiam žmogui rekomenduojama kasdien užsiimti lengva fizine veikla, pavyzdžiui, eiti sparčiu žingsniu ne mažiau 30 minučių.

Žmogaus papilomos virusai (ŽPV) didina gimdos kaklelio vėžio išsivystymo riziką. Hepatito B ir hepatito C infekcijos gali ilgainiui sukelti kepenų vėžį. Žmogaus T-ląstelių leukemijos-limfomos virusas (HTLV-1) didina limfomos ir leukemijos išsivystymo riziką. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), kuris sukelia AIDS, padidina limfomos ir Kapoši sarkomos išsivystymo riziką. Helicobacter pylori bakterija, kuri dažnai sukelia skrandžio opas, yra neretai siejama su skrandžio vėžio išsivystymu.

Šiuo metu Lietuvoje yra vykdomos 4 vėžio tipų nemokamos išankstinės patikros programos – krūties, gimdos kaklelio, prostatos ir storosios žarnos. Nustatyto amžiaus gyventojai, apsidraudę privalomuoju sveikatos draudimu, gali nemokamai išsitirti dėl vėžio. Gimdos kaklelio vėžio patikros programa skirta 25-60 metų moterims, kurios 1 kartą per 3 metus gali nemokamai atlikti citologinį PAP testą dėl pakitimų gimdos kaklelio ląstelėse.

Krūties vėžio patikros programa skirta 50-69 metų moterims, kurios gali 1 kartą per 2 metus nemokamai atlikti mamografinį tyrimą (krūtų rentgenologinį tyrimą).

Priešinės liaukos (prostatos) vėžio patikros programa skirta visiems 50-69 metų amžiaus vyrams bei vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Jie turi galimybę 1 kartą per 2 metus nemokamai atlikti kraujo tyrimą, kuris parodo prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją.

Storosios žarnos vėžio patikros programa skirta 50-74 metų amžiaus moterims ir vyrams, kurie gali 1 kartą per 2 metus nemokamai atlikti slaptojo kraujo išmatose testą (iFOBT).

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras pabrėžia, kad įgyvendinant efektyvias prevencijos, išankstinės patikros ir gydymo strategijas galima būtų kasmet išsaugoti iki 3,7 mln. žmonių gyvybių. Moksliškai apskaičiuota, kad 11,4 mlrd. JAV dolerių investicija į prevencines strategijas žemo ir vidutinio ekonominio lygio šalyse gali sutaupyti 100 mlrd. JAV dolerių, skiriamų vėžio gydymui. Todėl bet koks valdžios, gydymo institucijos ar kiekvieno iš mūsų veiksmas, nukreiptas į kovą su vėžiu, šiandien yra investicija į sveikesnį rytojų.