Italijos mafijos nariai niekuo nesiskiria nuo kasdien gatvėje sutinkamų žmonių. Žurnalistas Matteo Civilli IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei pasakoja apie vienos įtakingiausių šių dienų grupuočių „’Ndrangheta“ veiklą ir įtaką pasauliniu mastu.

Ne pirmus metus dirbate tiriamosios žurnalistikos srityje ir priklausote „Investigative Reporting Project Italy“ komandai, nagrinėjate mafijos veiklą. Kam skiriate daugiausia dėmesio?

Jau kurį laiką ypač domimės nusikalstamumu Italijoje ir už jos ribų. Vienas esminių tikslų yra išsiaiškinti, kaip mūsų šalyje įsikūrusios mafijos šeimos plečia veiklą ir įtraukia vis daugiau skirtingų valstybių piliečių. Aiškinamės, kaip jų pastangomis į Europą patenka vis daugiau narkotikų, kaip jie plauna pinigus, uždirba iš nelegalių investicijų į nekilnojamąjį turtą ir kokiais aspektais tai veikia atskirų šalių ekonomiką.

Pastaruoju metu daug dėmesio skyrėme mafijos šeimų veiklos analizei Jungtinėje Karalystėje. Paaiškėjo, kad čia mafijos tinklas tvarus ir jos rankose sukasi labai dideli pinigai. Vertiname viešosios politikos priemones ir galimybes, valdžios įrankius mafijos veiklai nacionaliniu bei tarptautiniu mastu stabdyti ir naikinti. Mafija yra itin efektyvi tarptautinė žaidėja ir neketina sustoti, o nusikaltėlius gaudyti tampa vis sudėtingiau. Pareigūnams trūksta ir įstatymų bazės, ir išteklių.

Svarbiausia problema, su kuria stengiamės kovoti, susijusi su Italijos mafijos nusikalstamos veiklos plėtra Europoje ir visame pasaulyje. Pastebime, kad mafija yra tai, kieno egzistavimu žmonės visuomet tikėjo, tačiau to nelaikė grėsme. Tikriausiai sutiksite, jog Lietuvai mafija ir jos nešvarūs darbeliai atrodo tolimi.

Kiekviena pasaulio valstybė gali nukentėti nuo šios nusikalstamos veiklos. Tai dažniausiai daroma labai subtiliai, ir daugelis nieko nepastebi. Visgi nuo mafijos įtakos ir galios nukenčia verslas, vietos valdžios institucijos ir organizacijos, politikai, visuomenė. Nusikaltėlių tikslas – plauti pinigus. Jiems nesvarbi ekonominė konkurencija, smulkiojo, vidutinio ar stambiojo verslo teisės. Tuo labiau legali veikla. Būtent tai stengiamės pastebėti ir atskleisti, sustabdyti nusikalstamą veiklą ir vykdyti prevenciją.

Su Italijos mafija susijusios istorijos dažniau primena mitą nei tikrovę. Visgi jos veikla reali. Kokie faktai padeda ją apčiuopti?

Šiandien Italijoje egzistuoja pagrindinės mafijos šeimos: Sicilijoje įsikūrusi „Cosa Nostra“, Neapolyje veikianti „Camorra“ ir „’Ndrangheta“ iš Kalabrijos. Pastaroji yra viena įtakingiausių,

ji savo vardą ir pripažinimą nusikalstamame pasaulyje pelnė prekyba kokainu tiek Italijoje, tiek už jos ribų. Skaičiuojama, kad „’Ndrangheta“ atsakinga už 45 proc. kokaino, kasmet atkeliaujančio į Europą. Grupuotės pajamos iš šio narkotiko vien Senajame žemyne siekia apie 40 mlrd. eurų.

Mafiją palaiko tvirti ryšiai su Lotynų Amerikos grupuotėmis. Narkotikai iš tokių valstybių kaip Kolumbija, Ekvadoras, Paragvajus didžiuliais laivais keliauja į Vakarų Europą. Kokainas slepiamas bananų ar net žalių žuvų dėžėse. Dažnai jis plukdomas tiesiai į Italiją, Kalabrijos regioną, arba į kitas Senojo žemyno valstybes ir parduodamas per tarpininkus ten įsikūrusiems kriminalinio pasaulio atstovams. Jų santykiai paremti pasitikėjimu, bet grindžiami labai aiškiomis ir griežtomis taisyklėmis. Tai leidžia užtikrinti bendradarbiavimo sėkmę.

Kitas svarbus jų veiklos XXI a. aspektas – mafijos šeimos turi ryšių, kartais net susitarimų su kitomis nusikaltėlių grupuotėmis visoje Europoje. Pavyzdžiui, Rytų Europos nusikaltėlių grupuotės bendradarbiauja su „’Ndranghetos“ žmonėmis. Visai neseniai teko dirbti su kolegomis iš Bulgarijos. Šioje šalyje taip pat yra „’Ndranghetos“ atstovų, kurie kuria ryšius su vietos nusikaltėliais ir taip plečia savo veiklą bei didina nebaudžiamumą. Jie keičiasi prekėmis, kontaktais, vieni kitus dangsto.

Skaičiuojama, kad „’Ndrangheta“ uždirba 60 mlrd. eurų per metus. Jei surikiuotume visas pasaulio įmones pagal tai, kiek jos gauna pelno per metus, „’Ndrangheta“ užimtų 144 vietą. Tai viena didžiausių tarptautinių organizacijų pasaulyje. Jos biudžetas pranoksta daugelio valstybių nacionalinius biudžetus (Lietuvos konsoliduotas valstybės ir savivaldybių biudžetas nesiekia 10 mlrd. eurų – IQ past.).

Senuose filmuose mafijos šeimų atstovus esame įpratę matyti išsipusčiusius, su tviskančiais papuošalais ir brangiais cigarais rankose, įsikūrusius ištaiginguose rūmuose, įtakingus ir galingus. Ar šis paveikslas realus? O gal pasikeitęs? Kaip mafija atrodo šiandien?

Tiesą sakant, jos įvaizdis yra dvejopas. Ištaigingumas, mums filmuose įprastas matyti glamūras vis dar egzistuoja. Ypač vietos lygmeniu. Mafija išlaikiusi tradicijas, turi gana archajiškų ritualų. Vienas pavyzdžių galėtų būti priėmimo į šeimą procesas.

Kita vertus, mafijos nariai gali būti tokie patys kaip jūs ar aš, mes net nesugebėtume pastebėti. Mafijos nariu gali tapti finansininkas ar banko tarnautojas tamsiai mėlynu kostiumu ir lakuotais batais.

Naujoji mafijos atstovų karta pasižymi aukštu išsilavinimo lygiu. Kad ir kaip uždirba pinigų, tėvai turi dideles galimybes vaikus išleisti į geriausius pasaulio universitetus. Ten jie įgyja platų išsilavinimą, kalba trimis, keturiomis ar dar daugiau kalbų ir gauna geriausias rekomendacijas.

Egzistuoja tiek vertikali, tiek horizontali struktūra. Mafijos bosai, žinoma, atsiduria viršuje. Jie sprendžia, kokia kryptimi veikia grupuotė, kokių veiksmų imasi ir t. t. Tačiau svarbi ir horizontali struktūra – ryšiai tarp šeimų ir šeimoje. Tai palaiko mafijos gyvybę.

Kiekviena šeima atsakinga už tam tikrą sritį Pietų Italijos regione. Lyg to būtų maža, ji turi savo šakų ir kituose šalies kraštuose bei užsienyje. Žinia, tokie ryšiai gana sunkiai nutraukiami. Taigi, jei vienas šeimos narys – sesuo, brolis, teta ar pusbrolis – persikelia gyventi į Neapolį ar emigruoja į Kanadą ar Australiją, šeimos leidžia sukurti platformą nusikalstamoms veikloms plėsti ir įgyvendinti.

Štai kaip veikia „’Ndrangheta“ ir štai kodėl ji yra stipresnė už kitas nusikalstamas grupuotes. Ji skiriasi nuo „Cosa Nostros“ ar „Camorros“, jos nariai vis mažiau bendradarbiauja su policija net ir sulaikyti. Šeimos ryšys jiems svarbiausias. Kitose šeimose, priešingai, suimti nusikaltėliai dažniau pereina į pareigūnų pusę ir padeda jiems išaiškinti nusikaltimus.

Minite, kad mafijos šeimos plačiai pasklidusios po pasaulį. Kokią įtaką jos daro nacionalinei ir tarptautinei politikai?

Kalabrijos regionas, iš kurio kilusi „’Ndrangheta“, yra vienas skurdžiausių visoje Italijoje ir net Europoje. Dėl šios priežasties daug vietos gyventojų 6–7 dešimtmetyje emigravo į kitas Italijos dalis, taip pat Kanadą, Australiją, Šveicariją ar Vokietiją. Nuvykę ten, jie nesiekė integruotis ir sukūrė gana uždaras italų bendruomenes. Bėgant laikui, jos tapo nusikalstamų organų ląstelėmis.

Šie dariniai vis dar sunkiai atpažįstami vietos žmonėms. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus 20 asmenų suimta Šveicarijos kaimelyje netoli Ciuricho, nes jie buvo „’Ndranghetos“ nariai. Policija tada pateikė įvairių vaizdo ir garso įrašų, liudijančių apie jų slaptus susitikimus, narkotikų gabenimo ir platinimo, pinigų plovimo organizavimą, siūlymus nužudyti tam tikrus žmones ir t. t. Jie buvo tenykštės mafijos bosai. Apie tai sužinoję vietiniai labai nustebo. „Ne, – sakė jie. – Čia, Šveicarijoje, tai neįmanoma, mes pažįstame šiuos žmones, jie labai draugiški ir malonūs.“ Tokią reakciją visuomet išgirstame užsienyje suėmus mafijos narius.

Kito pobūdžio įtaka, kurią daro svetur įsikūrusios grupės, yra per investicijas ir pinigų plovimą. Tai gali paliesti bet kurią valstybę. Mafija linkusi naudotis vietos tarpininkų paslaugomis, teisininkais, biurokratais ir t. t. Jie padeda nusikaltėliams, o šie investuoja į jų valdomą nuosavybę ar padeda kitais būdais.

Kokią tai daro žalą? Jie gali nusipirkti restoraną ar patalpas jam įrengti Bratislavos centre už 6 mln. eurų. Tai jie naudoja kaip susitikimų ar diskusijų vietą. Pelnas šiuo atveju nerūpi. Svarbiausia išlikti nesusekamiems ir ramiai tvarkyti savo reikalus. Taip jie kenkia vietos verslininkams ir valdžiai, nes pažeidžia nors ir nedidelio masto konkurencijos principą.

Reikia pripažinti, kad jie sugeba atrasti naujų būdų, kaip plauti pinigus, įgyvendinti įvairias finansinių machinacijų schemas ir iš to uždirbti. Mafijos nariams patinka keliauti į užsienį, nes aiškiai supranta, kad ten jie – neatpažįstami ir nesurandami. Ten jie kelia mažiau įtarimų nei gimtinėje.

Ar Italijos valdžia pajėgi spręsti šias problemas? Kokios pagalbos ji galėtų sulaukti iš tarptautinės bendruomenės ar kaimynių?

Italijos valdžia ir institucijos pastaruoju metu ėmėsi daug priemonių kovodamos su mafija. Priimti nauji teisės aktai, leidžiantys naudoti daug ir skirtingų priemonių mafijos veiklai mažinti.

Patvirtintas nutarimas, kad jeigu įrodoma, jog asmuo priklauso mafijos šeimai, jam gali būti skiriama bauda. Taip pat gali būti įšaldomi indėliai banke ar nusavinamas kitas finansinis turtas. Esmė paprasta: jei palieti mafijos pinigus, gali tiesiogiai sumažinti galią ir įtaką. Galima įkalinti tiek žmonių, kiek tik telpa Italijos kalėjimuose, tačiau jie bus pakeisti kitais ir tai iš tiesų neturės didelės įtakos mafijos veiklai. Priešingai yra su pinigais. Tai – silpnoji vieta.

Kita vertus, tai nesustabdo mafijos, Italijos valdžia negali jos pažaboti, nes, kaip minėjau, didelė dalis jos turto laikoma užsienyje: Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, ofšorinėse valstybėse, Indijoje, Panamoje. Iš tiesų daugeliu atvejų pinigai atsiranda ofšorinėse bendrovėse.

Bėda, kad šis teisės aktas nepripažįstamas nė vienoje kitoje šalyje, tik Italijoje. Todėl kovos su mafijos veikla užsienyje priemonės sumažėja iki minimumo.

Esu įsitikinęs, kad vienintelis būdas sustabdyti šį organizuotą ir tarptautiniu tampantį nusikalstamumą – pasaulinis judėjimas, kuris naudotų ES ar tarptautinės bendruomenės numatytas priemones. Italijos policija ir kitų šalių institucijos turi glaudžiau bendradarbiauti.

Dažnai girdžiu iš Italijos policininkų, kad tada, kai pareigūnai įtaria tam tikrus asmenis nusikalstama veikla ir prašo pagalbos užsienyje, neretai jos nesulaukia. Tai lemia daug priežasčių. Vienos jų praktinės, pavyzdžiui, kai kurie Italijos įstatymai nepripažįstami užsienyje ir negali būti taikomi vietos teisėje. Kitais atvejais trūksta valios veikti ir sustabdyti nusikaltimus. Sunku pripažinti, jog tavo šalis turi bėdų. Paprasčiau nusisukti ir užmerkti akis.

Viename straipsnių minite atvejį, kai „’Ndrangheta“ siekia pasipelnyti iš pabėgėlių krizės. Kaip ji veikia?

„’Ndranghetos“, kaip ir bet kurios mafijos šeimos, tikslas yra užsidirbti iš visko, kas juda, ir visko, kas nejuda. Ji stengiasi ištraukti kiek įmanoma daugiau naudos iš bet kokios pasitaikančios galimybės. Nenuostabu, kad Europą ištikusi pabėgėlių krizė mafijai yra tarsi aukso kiaušinius dedanti višta.

Šis atvejis ypač įdomus. Kalabrijos regione buvo įsteigtas prieglobsčio prašytojų priėmimo centras. „’Ndrangheta“ infiltravo savo žmonių į jo veiklą, tikėdamasi uždirbti. Patį centrą administravo Katalikų bažnyčios atstovai, artimi minimai mafijos šeimai.

Vėliau tyrėjai nustatė, kad bendruomenės kunigas susitarė su „’Ndranghetos“ nariais ir perdavė visus centro administravimo dokumentus jos valdomoms bendrovėms. Viena jų teikė maitinimo paslaugas. Pastebėta, kad maistas, kurį gaudavo centro gyventojai, buvo skirtas gyvūnams, ne žmonėms valgyti. Taip pat vietoj trijų patiekalų per dieną jie duodavo tik vieną. Akivaizdu, kad, siekdami kuo daugiau uždirbti, jie nepasirūpino paslaugų kokybe.

Šis centras buvo įsteigtas ES paramos lėšomis. Taigi mafijos veikla finansuota Bendrijos pinigais, o priemonių užkirsti keliui, kad lėšos nepatektų nusikaltėliams į rankas, vis dar nėra.

Domitės plataus masto nusikalstamumu. Ar neteko sulaukti grasinimų?

Mūsų tikslas yra parodyti žmonėms problemą ir jos mastą. Siekiame padėti atpažinti ir pripažinti nusikaltimus. Štai todėl nagrinėjame tarptautinius nusikaltimų aspektus.

Dažniausiai išsirenkame istoriją, sugalvojame projektą, kurį norėtume įgyvendinti, žvelgdami į specifinį atvejį. Tada ieškome įrodymų teismų įrašuose ar viešai prieinamuose dokumentuose, galinčių patvirtinti ar paneigti iškeltas hipotezes. Kalbamės su policija, prokurorais ir teisininkais, kurie jau susidūrę su panašiais atvejais, atliekame analizes ir bandome sujungti visus taškus.

Tiriame dideles įmones, nes tai mums leidžia pamatyti, kokie žmonės už jų stovi ir tampo virveles, kreipia jų veiklos vagą, taip pat kaip vaikšto pinigai. Skelbiame istorijas ir straipsnius kitų valstybių laikraščiuose bei portaluose. Tai tarsi dėlionė – reikia sudėti visas detales į vieną ir taip kurti istoriją.

Bet viskas nėra taip gražu. Dažnai susiduriame su finansavimo trūkumu. Italijoje žurnalistiniai tyrimai labai menkai finansuojami.

Kita vertus, daug žmonių manęs klausia, ar jaučiuosi saugus ir nebijau dėl savo sveikatos, gyvybės, dirbdamas tokį darbą. Atsakau, kad nebijau ir manęs tai nejaudina. Tačiau bėda yra teisiniai grasinimai. Nusikaltėliai gali grasinti teismu už vieną ar kitą istoriją. Taip jie daro todėl, kad jiems parankiau gauti kompensaciją už laimėtą bylą, nei pagrūmoti kumščiu: „Aš tave nužudysiu!“ Tokių dalykų jie nesiima, nes tai sukeltų nereikalingą šurmulį, juos imtų persekioti policija, ir tai yra kvaila. Todėl išnaudojamos teisinės spragos ir turimi kontaktai, informacija, o laimėję bylą jie susižeria nemažas sumas.

Ne pirmi metai dirbdamas šį darbą aš vis dar stebiuosi. Visos istorijos, su kuriomis teko dirbti, turi šį tą užburiančio. Kiekvieną kartą žaviuosi jų išradingumu, stebiuosi ir juokiuosi – jie vis padaro ką nors keisto ir netikėto. Iš tiesų, kitas filmas apie britų agentą Džeimsą Bondą net galėtų būti apie šiuos mafijos tinklus. Būtų įdomus scenarijus.

M. Civillini

2015 m. Londono universitete įgijo tiriamosios žurnalistikos magistro laipsnį.

Rašė straipsnius tokiems naujienų portalams kaip L’Espresso, VICE News, Agence France-Presse, EUObserver ir kt.

Nuo 2016 m. prisijungė prie „Investigative Reporting Project Italy“.

Domisi tarptautinio organizuoto nusikalstamumo, pinigų plovimo ir korupcijos temomis.

Liepą skaitė pranešimą organizacijos „Transparency International“ organizuotoje konferencijoje „School of Integrity“ Vilniuje.

www.alfa.lt