Vilniečiai trečiadienį atsisveikina su daugiau nei pusę amžiaus sostinės senamiestyje stovėjusiu kino teatru „Lietuva“, jo uždarymas ir griovimo planai buvo sulaukę rezonanso tarp kino mylėtojų.

Trečiadienis yra paskutinė diena, kai dar galima apžiūrėti nuo 2002-ųjų nebeveikiančio kino teatro erdves. Lankytojai gali dalyvauti ekskursijoje, per ją pristatomos keliolikos menininkų specialiai šioms erdvėms kurti bei adaptuoti kūriniai.

„Vasario mėnesį suplanuota per pirmas pora savaičių aptverti teritoriją ir pradėti griovimo darbus. Vasario mėnesį, gal kovo pradžioje pastatas bus nugriautas ir kovo gale planuojama pradėti statybas“, – BNS sakė MMC direktorė Milda Ivanauskienė.

Buvusią kultūrinę erdvę pakeis kitas laukiamas objektas – žymaus JAV architekto Danielio Libeskindo suprojektuotas Modernus meno centras. Jis kino teatro vietoje turėtų būti pastatytas jau 2018-aisiais. Muziejus bus skirtas pristatyti Viktoro ir Danguolės Butkų sukauptą modernaus lietuvių meno kolekciją. Ji apima laikotarpį nuo 1960-ųjų iki šių dienų. Joje per 4300 tapybos, fotografijos ir kito vaizduojamojo meno kūrinių.

M.Ivanauskaitė sako, kad muziejų atverti pirmai parodai planuojama jau 2018-ųjų trečią ketvirtį.

Trijų aukštų pastate bus didelė ekspozicinė, mažesnė salė ekspozicijoms su biblioteka, vieša lauko terasa, administracinės patalpos. Pirmame aukšte bus įrengtas holas, į jame vyksiančius renginius bus galima užsukti nemokamai, veiks kavinė.

Didžiojoje salėje ekspozicijos bus keičiamos dukart per metus, mažojoje – dažniau, siekiant pristatyti kuo didesnį spektrą lietuvių menininkų. Neatmetama, kad ateityje čia bus galima pamatyti ir darbų ne tik iš Butkų kolekcijos.

Ankstesnių pastato ir sklypo savininkų siekius griauti kino teatrą ir statyti vietoj jo komercinius objektus ne kartą protestais stabdė visuomenininkai.

Muziejaus direktorė neabejoja, kad pasipriešinimo šįkart neturėtų būti, kadangi Modernaus meno centras tarnaus kaip visuomeninis kultūrinis objektas, jame planuojama įrengti ir salę kino bei video menui. Dėl bendradarbiavimo jau šiuo metu kalbamasi su kino festivalių organizatoriais.

„Labiausiai buvo piktinamasi, kad miestas praranda viešas kultūrines erdves ir tampa biurų, maisto prekių parduotuvių, privačių parduotuvių miestu, kuriame trūksta miestiečiams, ką veikti, turiningai praleisti laiką. Šis dalykas yra pasiektas: čia bus kultūrinė erdvė, vieša erdvė miestiečiams ateiti ir džiaugtis“, – tikino M.Ivanauskienė.

Visos būsimojo pastato detalės derintos su D.Libeskindu. Anot M.Ivanauskaitės, bus išlaikytas pirminis architekto projektas su nedideliais detalių pakeitimais pastato viduje.

Kino teatras „Lietuva“ buvo pastatytas 1965 metais, 1997 jis rekonstruotas. Teatras galutinai uždarytas 2005-aisiais, po kelerius metus trukusio privatizacijos proceso bei vykusių diskusijų tarp Vilniaus savivaldybės bei Kultūros ministerijos dėl tolesnės jo veiklos. Pastatą įsigijusi bendrovė „Rojaus apartamentai“ ketino čia statyti butus, komercines patalpas, taip pat skelbė apie planus įrengti kino sales. 2006-aisiais kilo protestų banga dėl kino teatro planuojamo griovimo, kelerius metus verslininkai bylinėjosi su protestuotojais dėl žalos atlyginimo.

Pastatyti meno centrą vietoje kino teatro sumanė modernaus meno kolekcininkas, buvęs įmonių grupės „Fermentas  International“ akcininkas V.Butkus. Jo bei partnerių įmonė „MMC projektai“ (buvusi „LKT projektai“) sklypą ir pastatą iš buvusių savininkų įsigijo prieš kelerius metus. Modernaus meno centras bus statomas tik privačiomis lėšomis, planuojama, kad pastatas kainuos apie 5 mln. eurų.

Muziejaus projekto kūrėjas D.Libeskindas yra suprojektavęs Žydų muziejų Berlyne, Denverio meno muziejų JAV, Didžiojo Kanalo teatrą Dubline, Danijos žydų muziejų Kopenhagoje ir daugybę kitų pasaulyje žinomų kultūros objektų. „Studio Libeskind“ Vilniuje prieš kelerius metus yra suprojektavusi sporto ir sveikatingumo centrą „Vilnius Beacon“, jį planuota įrengti ant Laimio kalno Liepkalnyje, kur šiuo metu yra slidinėjimo trasos. Ankstesniais Vilniaus savivaldybės skaičiavimais, toks centras kainuotų 2 – 2,5 mln. eurų.

BNS

“Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.”