Žvalgybos naujienose – atgijęs teroristų balsas ir atsargus vokiečių džiaugsmas apsigynus

Skaitytojų dėmesiui – svarbiausių savaitės žvalgybos naujienų apžvalga.

Vokietijos rinkimai praėjo – grėsmės liko?

Vokietijos parlamento (Bundestago) rinkimai prieš savaitę praėjo be ryškesnio užsienio veikėjų įsikišimo, koks fiksuotas Jungtinėse Valstijose ir Prancūzijoje, tačiau išlieka grėsmė, kad bus bandoma paveikti derybas dėl būsimos valdančiosios koalicijos sudėties, ketvirtadienį perspėjo vokiečių saugumo agentūros BfV kontržvalgybos vadovas Burkhardas Evenas.

„Reuters“ skelbė, kad aukštas pareigūnas pripažino, jog Rusijos valstybinė žiniasklaida ir kiti šaltiniai skleidė „žemesniojo lygmens propagandą“, tačiau teigė, kad tai negalėjo reikšmingai paveikti rezultatų. Esą nebūta ir agresyvesnės kenkėjiškos veiklos požymių.

„Vokietijos parlamento rinkimai <…> išvengė didelio masto atakų, tačiau aš turiu nurodyti, kad net ir po rinkimų tokie bandymai yra įmanomi, pavyzdžiui, siekiant diskredituoti arba bandant paveikti naujos vyriausybės formavimą“, – sakė B. Evenas.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel krikščionys demokratai (CDU) praėjusį sekmadienį jau ketvirtą kartą iš eilės laimėjo daugumą, tačiau į trečią vietą išsiveržė apskritai pirmąkart į parlamentą patekę kraštutinės dešiniosios partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) atstovai. Jie pasisako už stipresnius ryšius su Rusija ir sankcijų šiai šaliai panaikinimą.

B. Evenas pabrėžė, kad Rusijos valstybinės žiniasklaidos bandymai skleisti priešrinkiminę propagandą rodo, kad grėsmė yra reali – ir toliau didėja.

Įdomi detalė, kurią šią savaitę paskelbė Vokietijos užsienio santykių tarybos ekspertas Stefanas Meisteris, yra tai, kad Rusijos kontroliuojamos netikros paskyros socialiniuose tinkluose (vadinamieji troliai ir botai) prieš balsavimą pastebimai perėjo nuo paramos kraštutinei Kairės partijai („Die Linke“) prie AfD remiančių žinučių.

Tos pačios organizacijos ekspertė Sarah Pagung nurodė, kad rinkimų dieną sparčiai plito žinutės su grotažyme #Wahlbetrug („Rinkimų klastojimas“), kuriomis buvo siekiama pasėti abejonių rinkimų legitimumu.

FTB direktorius prieš šifravimą

Skaitmeninių technologijų plėtra sudaro sąlygas anksčiau savarankiškai veikusiems kibernetiniams veikėjams dalytis ištekliais ir mokytis vieniems iš kitų, trečiadienį JAV Senato Nacionalinio saugumo komitetui sakė Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Christopheris Wray’us. Ypač didelį rūpestį esą keliantis kai kurių valstybių polinkis samdyti kibernetinius nusikaltėlius bei tarptautinių kriminalinių organizacijų veiklos perkėlimas į kibernetinę erdvę.

Kaip vieną didžiausių kliūčių efektyviai FTB veiklai Ch. Wray’us nurodė paplitusias patikimas šifravimo technologijas.

„Šifruotų platformų panaudojimas kelia rimtų iššūkių teisėsaugos gebėjimui nustatyti, ištirti ir užkardyti grėsmes“, – jis sakė komiteto nariams ir rekomendavo technologijų pramonės įmonėms bei vyriausybei „dirbti išvien“.

Didžiosios interneto paslaugų bendrovės, kaip ir nemažai kibernetinio saugumo specialistų, kategoriškai prieštarauja pasigirstantiems pasiūlymams sąmoningai kurti įvairių programų kodo „galinius įėjimus“, kuriuos galėtų išnaudoti teisėsauga. Tai esą pavojingai sukrėstų visą pasaulinio tinklo saugumą, nes naujų galimybių gautų ir kibernetiniai nusikaltėliai.

Vėl išgirdo dingusio lyderio balsą – ar į jį panašų

Teroristų organizacija „Islamo valstybė“ (IS) paskelbė, kaip teigiama, jos lyderio „kalifo“ Abu Bakro al Baghdadi pasisakymo įrašą.

A. B. al Baghdadi primenantis vyriškas balsas užsimena apie Šiaurės Korėjos pastarojo meto grasinimus Japonijai ir JAV, o taip pat kalba apie kovas dėl svarbių IS atramos punktų, tokių kaip Mosulas, kuris Irako pajėgų buvo atkovotas liepos mėnesį. Įrašo trukmė – 46 minutės.

IS lyderis viešumoje nebuvo matomas nuo 2014 metų liepos, kai jis asmeniškai Mosulo didžiojoje mečetėje sakė pamokslą, skelbdamas „kalifato“ atkūrimą. Paskutinis jam priskiriamas garso įrašas džihadistų buvo paskelbtas praėjusių metų lapkritį.

Tai sukėlė daug spėlionių dėl A. B. al Baghdadi likimo. Ne vieną kartą skelbta, kad jis galėjo žūti, tačiau niekas negalėjo to įrodyti. Į viešumą patekę buvusių ir esamų IS kovotojų liudijimai rodė, kad ir organizacijos gretose plito nežinia ir sąmyšis.

Su IS kovojančių JAV pajėgų atstovas spaudai Ryanas Dillonas BBC sakė, kad, stokojant svarių įrodymų, „mes ir toliau laikėme, kad jis yra gyvas“, todėl įrašo paskelbimas požūrio nepakeisiantis.

Šiuo metu nėra žinoma, kada JAV pareigūnai baigs įrašo autentiškumo patikrinimą ir ar paviešins išvadas.

Paslapčių viešintojos pasiteisinimai

Įtariama JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) paslapčių viešintoja Reality Winner savo parodymuose sakė nebandžiusi imituoti anksčiau NSA paslaptis atskleidusio ir į užsienį pabėgusio Edwardo Snowdeno, rodo paskelbti išrašai.

„Nebandžiau būti Snowdenas ar dar kas nors, – sakiusi ji. – Tą dieną – tą savaitę, man buvo tiesiog per daug, tiesiog sėdėti, viską stebėti ir galvoti, „Kodėl aš turiu šį darbą, ar kad tiesiog sėdėčiau ir būčiau bejėgė?“… Man tiesiog atrodė, jog tai buvo paskutinis šiaudas.“

R. Winner pabrėžė neatlaikiusi viešojoje erdvėje užvirusių diskusijų apie Rusijos bandymus paveikti JAV valstijų balsavimo sistemas, todėl atspausdinusi itin slaptą NSA dokumentą ir jį slapta išnešusi iš agentūros bazės. Jos tikslas esą buvęs išsklaidyti bent dalį abejonių ir parodyti tiesą, nors ji esą nesitikėjusi didelio poveikio, turėdama galvoje padažnėjusi paslapčių viešinimą.

NSA darbuotoja buvo sulaikyta beveik iš karto, vos teisėsaugai sužinojus, kad leidinys „The Intercept“ disponuoja itin slaptu NSA dokumentu. Ją išdavė specialios žymės ant dokumento, kaip ir tas faktas, jog jį spausdino labai nedaug agentų. „The Intercept“ žurnalistams tuo metu gerokai kliuvo kritikos dėl neatsakingo požiūrio ir nesugebėjimo apginti savo šaltinio, o jie teisinosi, kad dokumentams jiems buvo perduotas anonimiškai.

„Twitter“ atstovai liudijo JAV Kongrese

Socialinio tinklo „Twitter“ pareigūnai ketvirtadienį už uždarų durų pateikė liudijimą abiejų JAV Kongreso rūmų Žvalgybos komitetų darbuotojams. Tęsiantis parlamentiniam tyrimui dėl Rusijos įsikišimo į 2016 metų rinkimus, bandoma aiškintis didžiųjų interneto bendrovių vaidmenį skleidžiant propagandines žinias.

Parlamentinis tyrimas, be kita ko, yra nukreiptas ir į užtikrinimą, kad užsienio veikėjams nepavyktų sukelti sumaišties per kitus rinkimus, vyksiančius 2020 metais.

Kito socialinio tinklo, „Facebook“, atstovai jau anksčiau dalyvavo analogiškoje apklausoje. Vėliau bendrovė atskleidė vidinio tyrimo metu aptikusi, kad rinkimų kampanijos metu už maždaug 100 tūkst. dolerių buvo parduota politinio turinio reklamos su Rusija siejamoms paskyroms.

„Facebook“, „Twitter“ ir „Alphabet“ (motininė paieškos milžinės „Google“ bendrovė) kviečiamos lapkričio 1 dieną viešai liudyti Senato Žvalgybos komitete. Netrukus panašus renginys turėtų būti surengtas ir Atstovų rūmuose.

Įdomu tai, kad „Facebook“ ir „Twitter“ bendrovių pozicijos galimo Rusijos įsikišimo klausimu gana ryškiai skiriasi. „Facebook“ nurodo ketinanti aktyviai siekti, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui socialiniu tinklu, o „Twitter“ pabrėžia, kad plano esmė – leisti veikti atviram forumui, kuriame nedraudžiama kurti ir anonimines bei robotizuotas paskyras (botus). „Twitter“ uždaro paskyras, susijusias su terorizmu, neapykantos nusikaltimais ir vaikų pornografija, tačiau skelbia neketinanti cenzūruoti politinio turinio.

„Mes, kaip bendrovė, neturėtume būti tiesos arbitrai“, – dar birželio mėnesį tinklaraštyje rašė „Twitter“ viceprezidentas Colinas Crowellis.

Tarp būsimų vokiečių karių nerado ekstremistų

Nuo šių metų liepos Vokietijos kariuomenėje privaloma tvarka vykdoma visų į profesionaliąją karinę tarnybą pretenduojančių asmenų saugumo patikra. Per tą laiką, kaip teigia Gynybos ministerija atsakyme į Bundestago Kairiosios partijos frakcijos užklausą, nebuvo nustatytas nė vienas į kariuomenę mėginantis prasiskverbti ekstremistas.

Kita vertus, tarp 3220 patikrintų asmenų užfiksuota 10 atvejų, kai Vokietijos kariais mėgino tapti „saugumo rizika“ įvardyti asmenys. Ministerijos teigimu, šie atvejai neturėjo nieko bendro nei su kraštutinės kairės, nei kraštutinės dešinės ar džihadistinio judėjimo keliamu pavojumi.

Tikrinti būsimus karius Vokietijoje imtasi po kelių skandalingų istorijų atkreipus dėmesį, kad kariuomenėje tarnauja nepatikimi asmenys. Ministerijos atsakyme Kairiajai partijai, be kita ko, pabrėžiama, kad vien šiais metais nustatyti trys „dešiniųjų ekstremistinių pažiūrų“ kariai.

Ne taip seniai, 2012 metais, Bundesvero slaptoji tarnyba (MAD) nustatė net apie 400 ekstremistų, iš kurių dauguma buvo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų.

Rusija teigia baigusi naikinti savo cheminį arsenalą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį dalyvavo kruopščiai surežisuotame renginyje, kuriame, kaip teigiama, sunaikino paskutines šalies deklaruotas cheminio ginklo atsargas. Jis kalbėjo apie „istorinį įvykį“ ir pasinaudojo proga įgelti Jungtinėms Valstijoms, kad šios neva neįgyvendinančios įsipareigojimų sunaikinti savo cheminio ginklo atsargas.

JAV Valstybės departamento atstovai atkirto, kad šalis „visiškai laikosi“ susitarimų ir naikina cheminio arsenalo likučius, kurie šiuo metu sandėliuojami Pueble (Kolorado valstija) ir Ričmonde (Kentukio valstija). Galutinis cheminių ginklų sunaikinimo terminas – 2023 metai.

Cheminių ginklų konvenciją JAV ir Rusija, kartu su kitomis šalimis, pasirašė 1993 metais, o įsigaliojo ji 1997-aisiais. Iš pradžių buvo numatyta, kad cheminiai arsenalai turi būti sunaikinti iki 2007 metų, tada abi šalys sutarė jį pratęsti iki 2012-ųjų, o kai nepavyko ir to įgyvendinti, Maskva ir Vašingtonas nustatė sau skirtingus uždavinius. V. Putinas per savo pasirodymą pasigyrė, kad Rusija savo planą neva įgyvendinusi trimis metais anksčiau užsibrėžto galutinio termino.

Rusija pastaruoju metu sulaukė daug kritikos dėl paramos Sirijos valdančiajam režimui, kuris, tarptautinių organizacijų teigimu, pakartotinai panaudojo ir tebenaudoja cheminį ginklą pilietiniame kare, taip pat ir prieš civilius taikinius. Maskva savo ruožtu iki šiol teigia, kad mirtinas dujas Chan Šeichune ir kitose vietovėse paleidę „teroristai“, o ne prezidento Basharo al Assado pajėgos.

Ar Rusija iš tiesų sunaikino visą savo cheminį arsenalą, kol kas sunku spręsti. Neatmestina, kad ne visa cheminė ginkluotė buvo deklaruota.

www.alfa.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus