Skaitytojų dėmesiui – svarbiausių savaitės žvalgybos naujienų apžvalga.

Paviešinti J. K. Kennedy nužudymo bylos dokumentai

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusileido slaptųjų tarnybų spaudimui ir pusmečiui atidėjo tūkstančių dokumentų, susijusių su prezidento Johno F. Kennedy (JFK) nužudymu 1963-ųjų lapkričio 22 dieną, paviešinimą, kol jie nebus kruopščiai patikrinti dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui.

Kita vertus, ketvirtadienį, kaip tai numatė lygiai prieš 25 metus Kongreso priimtas įstatymas, buvo paviešinta paskutinė abejonių nesukėlusi JFK bylos dalis – daugiau nei 2800 dokumentų. Nors daugelis jų buvo redaguoti, nuslepiant dalį slaptos informacijos, jie taip pat atskleidė spalvingų detalių, susijusių su JAV slaptųjų tarnybų veikla.
Vienas iš tokių dokumentų yra 1963 metų lapkričio 24-ąją – dieną, kai buvo nužudytas įtariamas J. F. Kennedy žudikas Lee Harvey Oswaldas – tuometinio Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktoriaus J. Edgaro Hooverio surašyta atmintinė, kurioje jis pabrėžia, jog tokia baigtis gali pasėti visuomenėje abejonių dėl L. H. Oswaldo kaltės. Taip ir nutiko – iki šios dienos JAV netrūksta sąmokslo teorijų, bandančių paaiškinti prezidento nužudymo aplinkybes.

Kita įdomi detalė, nugulusi į visuomenei prieinamą JFK bylos dėlionę – tai, kad Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) likus vos porai mėnesių iki lemtingų šūvių Dalase užfiksavo L. H. Oswaldo, laikyto nepatikimu asmeniu, pokalbį telefonu su sovietinio saugumo KGB agentu – SSRS ambasados Mechike darbuotoju.

Nepaisant daugelio žinomų L. H. Oswaldo kontaktų su komunistais ir jo ankstesnės kelionės į SSRS, JAV kontržvalgyba nesugebėjo tinkamai įvertinti jo keliamos grėsmės. Ar L. H. Oswaldas galėjo veikti Maskvos nurodymu, iki šiol abejojama, tačiau viena iš J. E. Hooverio atmintinių rodo, kad jis nerimavo dėl galinčios kilti diplomatinės krizės.
Esama ženklų, kad L. H. Oswaldas galėjo turėti ryšių ne vien su SSRS, bet ir su komunistinės Kubos žvalgyba. JAV žvalgyba buvo užfiksavusi dviejų Kubos žvalgų pokalbį, kuriame vienas jų pasigyrė pažinojęs L. H. Oswaldą.

Kita vertus, amerikiečių žvalgybos šaltiniai Sovietų Sąjungoje teigė, kad aukšto rango sovietų pareigūnai po J. F. Kennedy nužudymo buvo sunerimę, jog Vašingtonas ims kaltinti Maskvą. Maža to, SSRS Komunistų partijos ir KGB vadovybėje sklandę įtarimai, jog JAV galėjo būti suorganizuotas „kraštutinės dešinės“ sąmokslas, siekiant įvykdyti valstybės perversmą. Vienas amerikiečių informatorius netgi perdavęs, esą KGB dėl J. F. Kennedy nužudymo įtaria ne ką kitą, o viceprezidentą Lyndoną Johnsoną, kuris buvo nedelsiant prisaikdintas naujuoju JAV prezidentu.

Amerikiečių žvalgai sužinojo ir tai, kad SSRS nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų Nikolajus Fedorenka per 1963-ųjų lapkričio 23 dienos krizinį susitikimą su misijos darbuotojais pabrėžė, kad SSRS vadovybė nebuvo suinteresuota J. K. Kennedy mirtimi, nes šis JAV prezidentas siekęs pagerinti dvišalius santykius. Sovietai esą mažai žinojo apie L. Johnsoną ir nebuvo tikri, ko iš jo tikėtis.

Jeigu JAV aukščiausia vadovybė iš tiesų patikėjo tokia žvalgybine informacija, tai greičiausiai padėjo sumažinti įtampą santykiuose su SSRS ir išvengti galimos konfrontacijos, kuri būtų įsiplieskusi, jei Vašingtonas būtų dėl žmogžudystės apkaltinęs Maskvą.
Beje, pats prezidentas L. Johnsonas, jei tikėtume CŽA direktoriaus Richardo Helmso atmintine, siaurame rate aiškindavo esąs įsitikinęs, jog J. F. Kennedy nužudymas – tai kerštas dėl vos prieš 20 dienų (1963-ųjų lapkričio 2 dieną) CŽA surengtos slaptos operacijos Pietų Vietname, per kurią buvo nušalintas ir nužudytas nepopuliarus prezidentas Ngo Dinh Diemas, o šalies valdymas atiteko sukalbamesniems JAV sąjungininkams.

J. F. Kennedy nužudymą tyrusi Warreno komisija 1964-ųjų rugsėjo 24 dieną po beveik 10 mėnesių trukusio darbo prezidentui L. Johnsonui pristatė 888 puslapių ataskaitą. Joje konstatuota, kad L. H. Oswaldas veikė visiškai vienas. Taip pat visiškai savarankiškai esą veikė ir L. H. Oswaldą nužudęs naktinio klubo savininkas Jackas Ruby. Jis vėliau mirė nuo plaučių vėžio, kai po laimėtos apeliacijos laukė antrojo teismo proceso.

VSD vadovas: perspėjimai neturi virsti isterija
Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis interviu naujienų agentūrai BNS pabrėžė, kad žvalgybos agentūros informacijos amžiuje pradeda atsiverti visuomenei.

„Žvalgybos institucijoms likti šešėlyje yra didelis iššūkis. Nemanau, kad mes galime sau tą leisti“, – sakė D. Jauniškis, sutikęs kalbėti Žvalgo dienos proga.

VSD vadovas be kita ko pabrėžė, kad Lietuvos žvalgyba siekia rasti balansą, kad visuomenės informavimas apie grėsmes būtų adekvatus, pavojai nebūtų pervertinami ir neskatintų isterijos.

„Blaiviai įvertinti yra viena, bet kelti isteriją yra kas kita. Todėl reikia labai rimtai pasverti, ką mes kalbame ir ką transliuojame visuomenei ir visam pasauliui, – BNS sakė D. Jauniškis. – Kalbėjimo rezultatą turime – esame atkreipę pasaulio dėmesį, apie Rusijos grėsmę dabar kalba labai daug kas. Tiek mūsų pasisakymai, tiek pačių rusų veiksmai parodė pasauliui, kiek Rusijos pasirinktas žaidimas yra pavojingas. Taigi turėtume išlaikyti balansą tarp isterijos ir tylos.“

Greta tradicinių grėsmių iš Rytų ir augančio terorizmo pavojaus D. Jauniškis taip pat paminėjo „beveik rutina“ tapusias kibernetines atakas.
„Kibernetinio saugumo centras įvardijo mūsų galimybes apsisaugoti nuo kibernetinio išpuolio kaip neigiamas. Manau, kad tam kreipiame per mažai dėmesio ir per mažai skiriame resursų. Tendencijos yra negeros, pasaulis turės vis labiau saugotis nuo kibernetinių išpuolių, – sakė VSD vadovas. – Mūsų valstybė įsteigdama Kibernetinio saugumo centrą žingsnius daro, bet kol kas situaciją įvertinčiau nepatenkinamai. Nenoriu paimti flagmano vaidmens iš Krašto apsaugos ministerijos, bet manau, kad VSD turėtų būti didelė kibernetinio saugumo dalis, ir mes eisime tuo keliu.“

D. Jauniškis taip pat užsiminė, kad rimtai susimąstyti turėtų visi, kurie naudoja Rusijos bendrovės „Kaspersky“ antivirusines programas ar kitą programinę įrangą.

Kitų metų sausį penkiasdešimtmetį švęsiantis D. Jauniškis VSD direktoriumi paskirtas 2015 metų balandį. Prieš tai jis vadovavo Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgoms.

Žvalgų diena Lietuvoje minima spalio 27-ąją. Šią dieną 1918 metais Lietuvos kariuomenėje buvo įsteigta slaptoji tarnyba.

Iranas nuteisė mirtį „Mossad“ informatorių

Teismas Irane nuteisė žinomą mokslininką mirti dėl jo tariamo vaidmens skandalingoje šalies branduolinės programos sabotažo kampanijoje, kurią, kaip manoma, vykdė Izraelio žvalgyba.

Nuteistojo tapatybė oficialiai nebuvo atskleista, tačiau tarptautinė nevyriausybinė žmogaus teisių gynėjų organizacija „Amnesty International“ teigia, jog tai yra Ahmadreza Djalali (Ahmadreza Džalalis) – Irano katastrofų medicinos ekspertas.

Manoma, kad dr. A. Djalali buvo sulaikytas 2016 metais, kai trumpam grįžo į Iraną iš Švedijos, kur pastaruoju metu gyveno ir dirbo. Irano teisėsauga jį apkaltino „keletą kartų“ susitikus su Izraelio žvalgybos „Mossad“ agentais ir perdavus „jautrios informacijos apie Irano karinius ir branduolinius objektus“.

Tarp perduotos informacijos esą buvo vardai ir adresai mažiausiai 30-ies aukšto rango asmenų – branduolinių fizikų, inžinierių, žvalgybininkų, armijos karininkų, susijusių su Irano branduoline programa.

Už perduotą informaciją A. Djalali esą gavo finansinės naudos, o taip pat slaptą Izraelio paramą, jam siekiant nuolatinio leidimo gyventi Švedijoje.

Pasak Irano teisėsaugos, „Mossad“ gauta informacija leido nuo 2010 iki 2012 metų nužudyti keturis branduolinėje programoje dirbusius fizikus.

Mažiausiai trys iš jų neteko gyvybės, užpuolikams detonavus prie aukos automobilio prikabintą magnetinę bombą. Kiekvieną kartą sprogdintojai veikdavo viską gerai apgalvoję ir pasprukdavo motociklais.
Be kita ko, Iranas įtaria, kad būtent Izraelio žvalgyba, veikdama išvien su kolegomis JAV, sugebėjo suduoti lemiamą smūgį slaptai branduolinei programai, 2010 metais užkrėtę jos kompiuterių sistemas „Stuxnet“ virusu, sukurtu specialiai urano sodrinimo centrifugoms gadinti.

Tviteris prieš RT ir „Sputnik“

Socialinis tinklas „Twitter“ ketvirtadienį uždraudė propagandine veikla kaltinamoms Rusijos žiniasklaidos priemonėms, televizijai RT ir naujienų agentūrai „Sputnik“, savo paskyrose skelbti reklamą.

Socialinio tinklo atstovai tikina, kad sprendimas priimtas atsižvelgus į atliktą vidinį tyrimą bei JAV žvalgybos tarnybų ataskaitas, kuriose teigiama, kad RT ir „Sputnik“ siekė paveikti JAV prezidento rinkimų baigtį.

RT ir „Sputnik“ neprarado teisės naudotis savo paskyromis socialiniame tinkle.
Rusijos užsienio reikalų ministerija „Twitter“ sprendimą, kaip ir buvo galima tikėtis, pavadino „dar vienu agresyviu žingsniu“.

Spėliojama, kad Rusija anksčiau ar vėliau gali imtis riboti tviterio pasiekiamumą savo teritorijoje. Juo aktyviai naudojasi nemažai populiariausių Rusijos opozicijos politikų ir aktyvistų.

Pirmųjų areštų laukimas Rusijos įsikišimo byloje

Rusijos įsikišimo į JAV prezidento rinkimus tyrimus artėja prie pabaigos. CNN penktadienį paskelbė, kad specialiojo prokuroro Roberto Muellerio komanda parengė pirmuosius kaltinimus baudžiamojoje byloje, o pirmasis areštas esą gali įvykti jau pirmadienį. Pranešimą patvirtino ir „Reuters“.

JAV žiniasklaidos teigimu, įtariamo asmens ar asmenų tapatybė teismo sprendimu kol kas nėra atskleidžiama. Apie planus pateikti kaltinimus jau anksčiau turėjo būti informuotas R. Muellerio vykdomą tyrimą prižiūrintis generalinio atornėjaus (Teisingumo departamento vadovo) pavaduotojas Rodas Rosensteinas. Generalinis atornėjus Jeffas Sessionsas nuo bylos tyrimo yra nusišalinęs dėl galimo interesų konflikto.

R. Muellerio tyrėjų komandai iki šiol daugiausiai dėmesio skyrė galimiems prezidento Donaldo Trumpo aplinkos žmonių ryšiams su Rusija ir šios šalies slaptosiomis tarnybomis. JAV žvalgybos bendruomenė jau seniai yra konstatavusi, kad Rusija aktyviai siekė paveikti prieš metus vykusių JAV prezidento rinkimų rezultatą. Išlieka nemenka tikimybė, kad su tyrimu susiję areštai pirmiausiai palies būtent D. Trumpo aplinkoje anksčiau buvusius asmenis.

Kitas gyvai pastaruoju metu svarstomas klausimas – kas finansavo ir gavo daugiausiai naudos iš buvusio britų žvalgo Christopherio Steele’o pernai parengtos dosjė apie D. Trumpą. Pats JAV prezidentas praėjusią savaitę dėl dosjė atsiradimo apkaltino ne vien politinius oponentus, bet ir Federalinį tyrimų biurą (FTB) bei patį Kremlių.
Tačiau ilgainiui pradėjo aiškėti paradoksali tiesa, kad prie Ch. Steele’o parengtos dosjė prisidėjo ne vien demokratai, bet ir D. Trumpą iškėlę respublikonai. Leidinys „The New York Times“ paskelbė sužinojęs, kad dar 2015 metais konservatyvus tyrimų institutas „The Washington Free Beacon“ pasamdė Ch. Steele’o bendrovę „Fusion GPS“, kad ši surastų ir susistemintų neigiamą informaciją apie keletą potencialių respublikonų kandidatų, įskaitant ir D. Trumpą. Šis užsakymas buvo nutrauktas 2016 metų gegužę, kai jau buvo aišku, kad D. Trumpas prezidento rinkimuose atstovaus respublikonams. Tačiau jau kiek anksčiau, 2016-ųjų balandį, tyrimo finansavimą perėmė demokratės Hillary Clinton kampanija.

Nesibaigiančias diskusijas apie Ch. Steele’o dosjė kiek kitoje šviesoje pateikė buvęs Nacionalinės žvalgybos direktoriaus patarėjas Robertas Littas. Trumpame komentare leidiniui „Lawfare“ jis apibendrino, kad nesibaigiančios diskusijos apie „Steele’o dosjė“ dažniausiai iš akių išleidžia vieną detalę – kad šis dokumentas turėjo tik nežymų politinį poveikį. Juo visiškai nesirėmusios JAV žvalgybos tarnybos, vertindamos Rusijos vaidmenį JAV prezidento rinkimuose, be to, dokumento turinys, su kai kuriais D. Trumpo asmenį juodinančiais nepatvirtintais gandais, buvo paviešintas tik 2017-ųjų sausį – jau po to, kai D. Trumpas buvo išrinktas prezidentu. Taigi dosjė negalėjo turėti poveikio rinkimų rezultatui, nors ir galėjo iš dalies paaštrinti D. Trumpo kritikų reakciją.

www.alfa.lt