5 nekalti įpročiai, dėl kurių sparčiai auga svoris

Jei kasdien persivalgysime per pusryčius, pietus, vakarienę ir dar kimšime sumuštinius su kumpiu ir pyragėlius tarp valgymų, lieknos figūros nebeliks. Tai supranta kiekvienas, tačiau yra įpročių, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo pavojingi, net priešingai – malonūs ir būtini, bet nuo jų tunkama nepastebimai. Kodėl?Dietologai siūlo išanalizuoti savo mitybos stilių ir išsiaiškinti kilogramų augimo priežastis.„Aš juk tik vieną kartą per dieną valgau! Iš kur tie riebalai?“

Deja, tai didmiesčių gyventojų rykštė. Dauguma jų spėja tik kartą per dieną normaliai pavalgyti, kai per spūstis po darbo nusigauna namo, atsipalaiduoja po sunkios darbo dienos. Tada galima ir pavalgyti normalaus, naudingo, sveiko maisto. Tik bėda, kad kiekviena maisto porcija, kuri lieka skrandyje miegant, turi daugiau šansų virsti kūno riebalais už tą, kurią suvalgome iki 18 valandos.

Argumentas „visą dieną nieko burnoje neturėjau“ čia neveikia. Net jei per visą parą suvartojote tik 500–600 kcal, bet visas prieš miegą, tai jos nusės ant liemens. Tokia žmogaus fiziologija. Naktį medžiagų apykaita sukoncentruota ne į energijos eikvojimą, o į kaupimą.

Valgymas prie vairo

Dažnai nusiperkame kavos su sumuštiniu ar bandele arba greitojo maisto degalinėje. Taip galima numalšinti alkį ir sutrumpinti laukimą spūstyse. Automobilyje sėdinčio žmogaus judesiai būna labai riboti. Iš nuobodumo galima suvalgyti daug, net to nejuntant. Pavyzdžiui, didelį bulvių traškučių pakelį, kurio energinė vertė – 700 kcal. O energijos išeikvojimas mašinoje po tokio kaloringo užkandžio bus visai menkas. Kūnas juk ir toliau bus nepaslankus.

„Darbas namuose – ne vilkas. Nepabėgs!“

Darbe per daug valgyti nėra kaip. Gerai, kai spėjame papietauti ir išgerti kavos. O namuose? Tikrai ne kiekvienam užtenka valios po dešimt kartų per vakarą nežygiuoti link šaldytuvo, „kad buities darbai geriau sektųsi“.

„O rašomojo stalo stalčiuje guli šokolado plytelė…“

Yra ir kitas kraštutinumas. Kai normaliems pietums darbe neatsiranda laiko, įtampa ir stresas neatslūgsta, o ištiesus ranką galima pagriebti saldainių, sausainėlių, traškučių, trapučių, riešutėlių, šokoladinių batonėlių ir kitokių užkandžių, tad jais ir stiprinamės. Vakare jaučiamės alkani kaip laukiniai žvėrys, nors per dieną sugebėjome gauti kelis šimtus papildomų kalorijų. Dėl to ir kenčiame.

Nostalgija vaikystei

Vaikystėje medžiagų apykaita būna gerokai greitesnė. Judrus nutrūktgalviai gali maitintis pyragėliais ir saldainiais ir visai nestorėti. Bręstant medžiagų apykaita tampa sudėtingesnė ir sulėtėja. Didelę įtaką jai daro lytiniai hormonai. Mėgstami vaikystės gardumynai, kurie kadaise teikdavo tikrą džiaugsmą, po trisdešimties metų skatina nutukimą. Greitai pasisavinami angliavandeniai (kepiniai, balta duona, saldainiai) – vaikiškas, o lėtai skaidomi (kruopos, visų grūdo dalių duona, skaidulos) – suaugusiųjų maistas.

Alfa.lt

Tau taip pat gali patikti Daugiau iš autoriaus