1. „Aš neturiu laiko“

Net jei pirmosios medicininės pagalbos gydytojas turi vienam pacientui 5 minutes, nė vienas ligonis neturi išgirsti nieko panašaus. Vienam pacientui užtenka 3 minučių pokalbio, kitam reikia 20 ir daugiau. Gydytojas turi stengtis, kad pacientas nepasijaustų ignoruojamas.

Chirurgas prieš kiekvieną operaciją turi rasti laiko pasikalbėti su pacientu, paaiškinti, kokia bus operacija, ir atsakyti į jo klausimus.

2. „Jūs turite mirti“

Jeigu pacientui nustatyta liga, kuri kelia grėsmę jo gyvybei, reikia pasakyti apie tai. Jis turi žinoti, kodėl jam skiriamas būtent toks, o ne kitoks gydymas. Tačiau negalima atimti iš žmogaus paskutinės vilties. Žinoma, gydytojas neturi meluoti, nes pacientas nustos juo tikėti. Ligonis turi teisę į visą informaciją apie savo ligą ir jos gydymo metodą.

Apie nepalankią prognozę gydytojas turi pranešti pacientui taktiškai ir atsargiai. Tai padaryti jis turi tada, kai būna įsitikinęs, kad tokia žinia nesukels pacientui labai didelių kančių ar kitų neigiamų pasekmių sveikatai. Primygtinai paciento prašomas jis privalo suteikti visą informaciją. Aišku, pasitaiko situacijų, kai būna labai sunku surasti aukso vidurį.

3. Gydymo paslaptys

Medikas neturi svetimiems žmonėms atskleisti gydymo paslapčių, pavyzdžiui, vienam pacientui pasakoti apie kito gydymą. Kai kurie gydytojai mėgsta pasakoti įdomias istorijas, tačiau turi būti labai atsargūs, kad niekas negalėtų identifikuoti žmogaus, kuris nebūtų davęs leidimo atskleisti jo paslapčių.

4. „Tas jūsų ginekologas nieko neišmano“

Gydytojas neturi pakirsti pasitikėjimo savo profesijos atstovais – ir ne dėl profesinio solidarumo, o dėl paciento gerovės. Nedera vienam gydytojui blogai kalbėti apie kitą. Įsivaizduokite, kad vienas gydytojas teiraujasi paciento, kas jį gydė anksčiau, ir pasako, kad kolega dirbo blogai. Jeigu pacientas pasitikėjo pirmuoju gydytoju, tai jis suabejos tuo, kuris negražiai atsiliepė apie kolegą, nes jam pasitikėjimo nepajuto.

5. Neaiški kalba

Gydytojas turi kalbėti su pacientu aiškiai ir suprantamai. Jis turi informuoti apie ligą ir jos gydymo galimybes. Tik tada, kai pacientas sąmoningai sutiks su tokiu gydymu, bus galima tikėtis, kad jis laikysis rekomendacijų ir pasveiks.

6. Jokių įžeidinėjimų!

Paciento negalima įžeidinėti. Gydytojas turi gerbti jo asmeninį orumą ir teisę į konfidencialumą. Pavyzdžiui, ginekologas gali kultūringai pranešti, kad vienas iš pasiruošimo apžiūrai elementų yra intymių vietų higiena. Ortopedas gali taktiškai pasakyti pacientui, kad jis turėtų nusiplauti kojas ir pasikeisti nešvarias kojines. Žinoma, tokie dalykai neturi reikšmės, kai kyla grėsmė žmogaus gyvybei.

Gydytojui labai svarbu mokėti kalbėtis su pacientu net sunkiais ir delikačiais klausimais. Kiekvienam medikui būna sudėtinga surasti bendrą kalbą su įvairiais pacientais, tačiau šis sugebėjimas byloja apie jo profesionalumą.

Šaltinis: „Medicinaportal“