Princai Williamas (Viljamas) ir Harry (Haris) trečiadienį pagerbė savo velionę motiną princesę Dianą, 20 metų po jos žūties, o žmonės prie jos buvusios rezidencijos Londone dėjo žvakes ir gėlių puokštes.

Princai apžiūrėjo dešimtis prie Kensingtono rūmų paliktų puokščių; tada princas Harry padėjo savo puokštę, kurią jam įteikė vienas iš susirinkusių žmonių.

Su puokštėmis palikti ir tokie ranka rašyti rašteliai kaip: „Diana, buvai narsi princesė, tavo sūnūs paveldėjo tavo drąsą“ ir „Mūsų šaliai neįtikėtinai pasisekė, kad turėjo tave“.

„Labai liūdėjau, – su ašaromis akyse prisiminė Lena Petterson (Lena Peterson), valytoja iš Švedijos atvykusį į minėjimą Londone. – Jai rūpėjo žmonės, ji buvo tikrai ypatinga. Dianos sūnūs tęsia jos darbus, jie labai į ją panašūs“.

„Čia atvykstu kasmet, nes visada mėgau Dianą. Niekada jos nesutikau, bet jeigu neatvykstu čia, jaučiuosi labai nuliūdusi. Visi ją mylėjo“, – AFP sakė 62 metų Helen Zacharia (Helena Zacharija), prie vartų pririšusi gėlių puokštę.

Be gėlių žmonės atnešė Dianos ir jos vaikų bei anūkų nuotraukas, o vieni itin dideli jos gerbėjai antradienį atnešė pyragą su jos atvaizdu.

„Nesvarbu, ar dabar, ar po šimto metų, žmonės lygiai taip pat ją prisimins, gerąją prasme“, – sakė turistas Clintas Wilde (Klintas Vaildas) iš Australijos.

Viljamas ir Haris, nepabūgę liūties, apsilankė Dianos atminimui skirtame sodelyje esančiame prie Kensingtono rūmų. Jie apėjo „White Garden“ sodelį, kuris įkvėptas princesės gyvenimo.

Abu princai susitiko su atstovais iš Dianos remtų labdaringų organizacijų, tarp jų ir padedančių kenčiantiems nuo AIDS bei skurstantiems vaikams.

Ketvirtadienį bus lygiai du dešimtmečiai po visą pasaulį sukrėtusios tragiškos Dianos mirties.

„Ji buvo saulės spindulys pilkokame pasaulyje“, – naujame dokumentiniame filme, sukurtame metinėms, sakė 35 metų Williamas, Dianos vyriausias sūnus ir antrasis eilėje į sostą.

Dianos, drovios paauglės aristokratės, staiga tapusios žinomiausia pasaulyje moterimi, gyvenimo istorija ir tragiška mirtis būnant vos 36-erių vis dar traukia milijonų žmonių dėmesį visame pasaulyje.

Praėjus dviem dešimtmečiams, jos sūnūs princai Williamas ir Harry tik dabar jaučia galintys viešai kalbėti apie jos žūtį, sukrečiantį jų gyvenimo įvykį, kurio padarinius tebejaučia Britanijos monarchija ir visuomenė.

Dabar be sielvarto

Diana žuvo per automobilio katastrofą Paryžiuje, ankstyvą 1997 metų rugpjūčio 31 dienos rytą, kartu su Dodi Al- Fayedu (Dodžiu Al-Fajedu), turtingu egiptiečiu filmų režisieriumi, su kuriuo ji draugavo du mėnesius, ir jų apsvaigusiu vairuotoju Henri Paul (Anri Polu), vairavusio paparacių persekiojamą automobilį.

Ketvirtadienį neplanuota jokių viešų renginių.

Šiandienos minėjimo vaizdas prie Kensingtono rūmų nė kiek neprilygsta tai gėlių jūrai prie rūmų vartų per aną savaitę tarp jos mirties ir laidotuvių. Toks visos šalies sielvarto protrūkis daugeliui apžvalgininkų tebėra sunkiai suprantamas.

Williamas ir Harry pasakojo, kaip jiems buvo sunku suprasti „svetimą“ visuomenės sielvartą iš žmonių, nepažinojusių jų motinos, tuo metu kai jie būdami 15 ir 12 metų patys negalėjo perprasti savo netekties.

Santūrieji britai mėtė gėles ant katafalko ir raudojo.

Ir trapi, ir plieninė

1981 metais Diana ištekėjo už sosto įpėdinio princo Charleso (Čarlzo), tačiau jų santuoka subyrėjo spaudžiama viešosios pareigos vykdymo ir jų pačių nesuderinamumo.

Monarchijos pažiba, mados ikona, filantropė ir tapusi „širdžių karaliene“, tapo išmesta iš karališkosios šeimos po skyrybų 1996 metais, nors jų nenorėjo bet, kurios buvo neišvengiamos po beprecedenčio ir prieštaringai vertinamo interviu.

Britai jautėsi įsitraukę į Dianos gyvenimą, kai jos visos klaidos ir silpnybės buvo pateikiamos viešai.

Jos neblėstanti įtaka matoma Britanijos žiniasklaidoje, šį mėnesį laikraščiuose ir žurnaluose apstu specialių skilčių ir straipsnių apie įvairiausias Dianos gyvenimo aplinkybes.

Williamas sako, kad savo vaikams ketverių princui George (Džordžui) ir dvejų princesei Charlotte (Šarlotei) pasakoja apie jų močiutę Dianą, kurios jie niekada nesutiks.

„Įvykus tokiai traumai kaip motinos mirtis, kai tau 15 metų, tave arba palaužia, arba išgyveni, – BBC dokumentiniame filme „Diana 7 dienos“ (Diana, 7 Days), sako Williamas. – Nenorėjau leisti, kad tai mane palaužtų, norėjau išgyventi. Norėjau, kad ji didžiuotųsi žmogumi, kuriuo tapsiu.“

„Visada ilgėsimės savo motinos, ir aš kiekvieną dieną galvoju, kaip viskas būtų, jeigu ji dar būtų su mumis“, – pridūrė Harry.

parengta pagal bns.lt