Magnis – vienas būtiniausių mineralų gerai sveikatai palaikyti. Jo trūkumas gali sutrikdyti daugelio organizmo sistemų veiklą, sukelti įvairių sutrikimų ir negalavimų. Dauguma Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, gyventojų suvartoja mažiau magnio, negu rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.

Vargina raumenų skausmas

Žmogus magnio gauna su maistu, bet prasti mitybos įpročiai, dažnas vaistų vartojimas, nervinė įtampa – pagrindinės priežastys, kodėl daugumai pavojingai trūksta magnio. Jis būtinas, kad tinkamai veiktų visos organizmo sistemos. Magnio stoka (hipomagnezemija) dažniau nei jo perteklius sukelia sveikatos sutrikimų.

„Magnis labai svarbus organizmui, jis daro įtaką daugeliui funkcijų. Kai jo trūksta, ima varginti įvairūs simptomai. Pacientai geriausiai žino, kad vienas pirmųjų magnio stokos simptomų – raumenų skausmas, mėšlungis“, – aiškina Kauno Šilainių poliklinikos Pirminės sveikatos priežiūros klinikos vedėja šeimos gydytoja Rūta Ūsienė.

Mėšlungis – stiprus ir labai skausmingas raumens ar raumenų sutraukimas. Jis yra nevalingas ir žmogus negali jo sąmoningai kontroliuoti. Smogus spazmui, raumuo įsitempia, tampa kietas ir skausmingas. Mėšlungis dažniausiai sutraukia blauzdų raumenis.

„Dažną magnio trūkumo simptomą – mėšlungį – patiria ir jauni, ir pagyvenę žmonės, bet daugiausia – sportuojantys asmenys. Magnis yra reikalingas raumenų veiklai, o smarkiai sportuojant jis išnaudojamas, ir organizme ima jo trūkti, – tvirtina šeimos gydytoja. – Vyresnius žmones mėšlungis kamuoja dažniausiai dėl to, kad jie per mažai magnio gauna su maistu arba sutrikęs jo pasisavinimas.“

Žarnyno gleivinė su amžiumi išplonėja, ir organizmas magnio iki galo nepasisavina. Tai dažna pagyvenusių žmonių problema. Be to, ir jų mityba neretai būna nevisavertė, neįvairi, jie mažiau valgo daržovių, kurios yra vienas pagrindinių magnio šaltinių.

Svarbus širdies veiklai

„Trūkstant magnio, neretai vargina mieguistumas, greitas nuovargis, raumenų skausmai, apetito stoka. Tai bendri negalavimai, todėl žmonės, ieškodami blogos savijautos priežasties, dažniausiai net neįtaria, kad jiems trūksta magnio“, – teigia R. Ūsienė.

Magnio kiekį organizme galima nustatyti iš kraujo tyrimo. Šis mineralas daro didelę įtaką ne tik raumenų, bet ir širdies bei kraujagyslių, nervų sistemoms.

„Magnis labai svarbus širdies veiklai. Jis kartu su kaliu veikia visą širdies ir kraujagyslių sistemą“, – sako šeimos gydytoja.

Magnis saugo kraujagysles nuo aterosklerozės, mažina trombų susidarymo ir arterijų užsikimšimo tikimybę, o tai labai svarbu norint išvengti sunkių komplikacijų – insulto ir infarkto. Atpalaiduodamas raumenis, veikdamas širdies darbą, magnis padeda reguliuoti kraujo spaudimą. Magnis tarsi saugo nervus, širdį ir visą organizmą nuo neigiamo streso poveikio.

Magnis atsakingas už kalio, kalcio ir kitų maistinių medžiagų gabenimą per ląstelių membranas, o šios medžiagos skatina sveikus nervinius impulsus, raumenų susitraukimus ir normalų širdies ritmą.

Organizme trūkstant magnio, didėja pavojus susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, atsirasti širdies ritmo sutrikimams, gali padidėti kraujo spaudimas.

Neatsparus nervinei įtampai

Trūkstant magnio, gali pasireikšti lėtinis nuovargis, mieguistumas, įvairūs emociniai sutrikimai. Hipomagnezemija atsiranda dėl fizinio pervargimo, nervinės įtampos, piktnaudžiavimo alkoholiu, netinkamos mitybos.

„Patiriant didelį stresą, smarkiai eikvojamas magnis, o dėl jo trūkumo atsiranda galvos skausmų, kitų simptomų“, – aiškina gydytoja R. Ūsienė.

Magnio poveikis centrinei nervų sistemai yra labai svarbus. Jo trūkstant, organizmas tampa neatsparus nervinei įtampai, vargina miego ir dėmesio koncentracijos sutrikimai, padidėjęs emocinis jautrumas, motorinis susijaudinimas. Tai gali įspėti apie lėtinio nuovargio sindromą. Žmonės dėl magnio deficito dažnai jaučia niekuo nepaaiškinamą vidinį nerimą, įtampą.

Šio mineralo gali trūkti ir dėl diuretikų (šlapimą varančių medikamentų), prakaitavimą skatinančių preparatų vartojimo, taip pat sutrikus maisto pasisavinimui viduriuojant, vemiant.

Magnio trūkumas susijęs su daugeliu lėtinių sveikatos problemų. Šis mineralas veikia daugiau nei 300 svarbiausių metabolinių reakcijų organizme, įskaitant gliukozės metabolizmą, baltymų ir DNR gamybą. Jis padeda palaikyti imuniteto atsparumą, normalų širdies ritmą, kaulų tvirtumą. Viena iš magnio funkcijų – cukraus kiekio reguliavimas kraujyje. Magnio trūkumas yra tiesiogiai susijęs su atsparumu insulinui.

Magnis svarbus ir kaulams. Maždaug pusė šio mineralo patenka į kaulus. Kaulus stiprina ir tvirtą struktūrą padeda išlaikyti magnis su kalciu ir vitaminu D.

Mitybos klaidos

Magnio poreikis padidėja sergant, po operacijų, vartojant sūrų maistą, alkoholį. Nepakankamai magnio gaunama laikantis dietų, badaujant, valgant greitąjį maistą. Moderniais metodais apdoroti maisto produktai turi mažai magnio, tik nedidelė jo dalis išlieka kvietiniuose miltuose, poliruotuose ryžiuose, kukurūzų miltuose, rafinuotame cukruje, duonoje.

„Kai savijauta prastesnė, tačiau ryškesnių negalavimų nėra, galima įtarti, kad organizme sumažėjo magnio. Reikia pakoreguoti mitybą – valgyti daugiau magnio turinčių produktų arba papildomai vartoti šio mikroelemento preparatus“, – pataria gydytoja R. Ūsienė.

Siekiant atkurti magnio koncentraciją, rekomenduojama valgyti špinatų, petražolių, krapų, žalių lapinių daržovių, kviečių sėlenų, saulėgrąžų, moliūgų sėklų, morkų, šparaginių pupelių, žirnių, jūrų dumblių, razinų, abrikosų, grybų, žuvies, juodojo šokolado, riešutų.

Jei magnio su maistu gaunama nepakankamai, pravartu gerti magnio papildų, kurie padeda kompensuoti šio mineralo stoką, išsaugoti gerą širdies ir kraujagyslių sveikatą, nervų sistemą ir puikią savijautą.

„Gryno magnio preparatus reikėtų gerti vakare, nes taip organizmas geriau įsisavina. Magnio kiekis vėl padidėja greitai. Jauniems žmonėms pavartojus preparatų 7–10 dienų, jo deficitas išnyksta, – teigia šeimos gydytoja. – Vyresniems žmonėms dažnai trūksta ne tik magnio, bet ir kitų mineralų – kalcio, kalio, todėl jiems reikėtų vartoti kompleksinius preparatus.“

Magnis padeda virškinti maistą. Jis sumažina virškinimo trakto sukeliamą diskomfortą ir skrandžio ligų tikimybę. Magnis veikia kaip kofermentas virškinimo trakte – padeda skaidyti maistą ir pasisavinti maistines medžiagas. Jis taip pat padeda išskirti skrandžio rūgštis, skatina tulžies ir kepenų veiklą.

Faktų kalba

• Izraelio mokslininkai skyrė magnio stacionare gydomiems pagyvenusiems pacientams, sergantiems įvairiomis širdies ligomis. Tyrimo metu pagerėjo miokardo medžiagų apykaita, sumažėjo kalcio kaupimasis. Magnis pagerino kraujagyslių tonusą, jų atsparumą, padidino širdies išstumiamo kraujo tūrį, sumažino aritmijų dažnį.

• Moterims, kurioms trūksta magnio, iki 1,3 karto padidėja rizika patirti insultą dėl sutrikusios kraujagyslių endotelio funkcijos ir polinkio į aukštesnį arterinį kraujo spaudimą.

• Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos mitybos normas per parą su maistu magnio rekomenduojama: vyrams – 350 mg, moterims – 300 mg. Jo poreikis padidėja nėštumo metu, aktyviai sportuojant, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, patiriant įtampą.

• Termiškai apdorojant produktus, labai sumažėja magnio kiekis juose, jo gali likti 3–28 proc.

• Magnio stoka nustatoma 16–40 proc. gyventojų.

• Tyrimais nustatyta, kad vyresniems nei 65 metų žmonėms trūkstant magnio, 22 proc. padidėja rizika susirgti depresija.

• Magnio deficitas gali būti susijęs su migrena: tiriamiesiems paskyrus 1 g magnio per parą, migrenos priepuolis baigdavosi greičiau, negu vartojant tradicinius medikamentus. Teigiamas poveikis buvo netgi valgant daugiau magnio turinčius maisto produktus.

• Nustatyta, kad magnis naudingas moterims, kenčiančioms dėl priešmenstruacinio sindromo.

www.alfa.lt