Tai tik atsitiktinumas, kad trijų žmonių gyvybes pasiglemžęs legioneliozės protrūkis prasidėjo Vilniuje – šios bakterijos yra paplitusios visoje Lietuvoje, tad profilaktikai dėmesį skirti turėtų visi miestai, sako Infekcinių ligų ir patogeninės mikrobiologijos instituto, patogeninės mikrobiologijos ir molekulinės epidemiologijos skyriaus vadovas Povilas Kavaliauskas.

Penkerius metus legioneles tyrinėjantis mokslininkas sveikina Vilnių priėmus sprendimą visame mieste atlikti termošokus, tačiau primena gyventojams, kaip yra svarbu, kad ir jie padarytų savo darbą: “termošokų” metu, kaip nurodyta, leistų nurodytą laiką karštą vandenį. Atitinkamų priemonių, pasak P. Kavaliausko, reikia imtis ir kituose šalies miestuose.

Interviu Eltai mokslininkas pristatė savo atliekamų tyrimų duomenis ir papasakojo apie pačios bakterijos ypatumus.

– Papasakokite apie savo atliekamus tyrimus.

– Mes daugiau negu penkerius metus tiriame legioneles ir sudarinėjame pirmąjį Lietuvoje legionelių epidemiologinį žemėlapį. Ir jau ne vienerius metus dalyvaudami konferencijose mes išreiškėme savo susirūpinimą, kad jau laikas pradėti skambinti pavojaus varpais. Situacija yra ganėtinai rimta ir legionelių paplitimas yra toks, kad į jas reikėtų pradėti kreipti dėmesį. Apmaudu, kad, kaip ir visada, į infekcines ligas pradedamas kreipti dėmesys tik tada, kai kažkas numiršta.

– Koks yra šios bakterijos paplitimas šalyje?

– Iš epidemiologinės pusės invazyvios ir ypač pavojingos pirmos Legionella pneumophila serogrupės paplitimas yra panašus kaip ir kitose šalyse, ką rodo naujausi moksliniai duomenys, ir jis siekia apie 20 – 30 proc. iš visos aplinkos išskiriamų padermių.

Tačiau problema ta, kad didžioji dalis legioneliozės atvejų gali būti nediagnozuoti arba diagnozuoti netinkamai. Mat klinikinės rutininės diagnostikos praktika kreipia dėmesį tik į pirmąją serogrupę, bet be jos yra šešta legionelių serogrupė, kuri taip pat sukelia infekcijas, ir jos paplitimo dažnis iš tiesų yra pakankamai nemažas. Tai yra antra pagal dažnumą legionelė, kuri potencialiai galėtų būti pavojinga imunosupresuotiems žmonėms.

– Kas sąlygoja legionelių paplitimą sistemose?

– Yra daug veiksnių. Ko gero, aktualiausia yra ne visiškai tinkama šilumos sistemų priežiūra ir kiti alternatyvūs keliai – persenusi pati sistema, kurioje užsilaiko vėsus vanduo, arba kuri pilnai nėra perplaunama tinkamai įkaitusiu vandeniu. Kita problema yra epidemiologinė stebėsena. Iki šiol niekas šitų mikroorganizmų neregistruoja, todėl dirbant mokslinėje srityje mums yra ypač sunku lyginti ir interpretuoti duomenis Lietuvoje. Į legioneles nėra kreipiamas dėmesys, o tai yra nusikalstamas aplaidumas.

– Kaip legionelės pakliūna į namo vandens karšto vandens sistemą?

– Legionelės natūraliai gyvena vėsaus, gėlo vandens sistemose, turinčiose biolognių medžiagų. Rizikos grupei priskiriamos stovinčio vandens sistemos, sudarančios palankias sąlygas vamzdynų kolonizacijai mikroorganizmų bioplėvelėmis. Ant vamzdžių sienelių susiformuoja vadinamosios bioplėvelės, kurios yra labai palanki terpė, apsauganti legioneles nuo aplinkos poveikio, taip pat ir nuo karšto vandens. Į vandens sistemas legionelės atkeliauja su bendru šalto vandens tiekimu.

– Vilniuje šiuo metu atliekami termošokai, ar tai yra tinkama profilaktikos priemonė?

– Termošokas yra labai gera priemonė. Ji yra labai sveikintina. Kuo didžiausi sveikinimai valdžios organams, kad jie nusprendė tai daryti, tačiau kiekvienas žmogus turėtų įsidėmėti tai, kad mes neturėtume pasitikėti vien tik termošoku: mes žinome, kad name vyksta termošokas ir sau labai ramiai sėdime, arbatą geriame ir negalvojame nieko daryti. Termošokas bus veiksmingas tik tokiu atveju, jeigu tuo metu mes atsuksime karšto vandens čiaupus ir išlaikysime tekantį vandenį nurodytą laiką, nes termošokas išnaikins legioneles bendroje vandens sistemoje, o visa vandentiekio periferija liks nesterilizuota.

– Vilniuje mirė trys legionelioze sirgę žmonės. Kur slypi šios ligos pavojus?

– Pats infekcijos pavojus slypi pačio mikroorganizmo klastoje. Ponas Dievas ar evoliucija (kas kam labiau patinka) sudėjo tą mikrobą taip, kad jis būtų labai klastingas. Buvo apmąstyta tai, kad ta bakterija puls tik žmones, turinčius labai silpną imuninę sistemą, turinčius lėtinių problemų, antrinius sveikatos pažeidimus, gaunančius chemoterapiją. Tokie žmonės yra pagrindinė rizikos grupė. Kiti suaugę individai, sveiki žmonės, turintys normalią imuniteto sistemą, jie niekada nesirgs legionelioze.

Infekcijos eiga pakankamai baisi, komplikacijos rimtos, o baigtis dažnai liūdna.

Natūralus legionelių rezervuaras – aplinkos vanduo. Šios bakterijos abipusiai gerai sugyvena su aplinkos pirmuonimis, kurie užtikrina jų gyvybingumą ir suteikia bakterijoms žinių, kaip apeiti mūsų gynybines sistemas.

– Ar ir kiti miestai turėtų pagalvoti apie profilaktiką?

– Visi Lietuvos miestai turėtų pasirūpinti tuo. Mūsų tyrimai rodo, kad legionelių paplitimo dažnis išties didelis, o ir pačios legionelės pasižymi dideliu virulentiškumu ir invazymu. Tai, kad infekcija prasidėjo Vilniuje, yra atsitiktinumas. Vilnius epidemiologiniu požiūriu nėra ypatingesnis nei kiti Lietuvos miestai, todėl visi Lietuvos miestai turėtų susirūpinti.

– Ačiū už pokalbį.