Violetinis Garliavos skandalas trumpam grįžo į visuomenės dėmesio centrą, kai prokuratūra pranešė apie JAV suimtą Neringą Venckienę. Savaime ši žinia nėra netikėta, nes viešojoje erdvėje jau senokai puse lūpų buvo kalbama, kad bėglė prieglobstį rado Čikagoje. Kada ji bus pargabenta į Lietuvą, kol kas nežinia, bet nuo to priklauso, kokią įtaką šis įvykis padarys šalies politikai.

Prezidento rinkimų nedrums

Komentuodamas ketvirtadienį pasklidusią žinią, kad JAV pareigūnai suėmė N. Venckienę, prokuroras Tomas Krušna svarstė, jog bėglės ekstradicija gali užtrukti metus. Tai reiškia, jog į Lietuvą buvusi teisėja būtų pargabenta per patį prezidento rinkimų kampanijos įkarštį.

Pasak L. Bielinio, šiandien reitinguose pirmaujantiems apie savo kandidatavimą nepaskelbusiems Sauliui Skverneliui, Gitanui Nausėdai, Visvaldui Matijošaičiui ar kitiems panašaus kalibro asmenims ir jų populiarumui N. Venckienės sugrąžinimas didelės reikšmės neturės.

„Esu tikras, kad antro plano kandidatai, kurie vienaip ar kitaip sieks save išeksponuoti per prezidento rinkimus, tikrai pasinaudos N. Venckienės sugrąžinimu. Kova tarp jų vyks, bet tai nepakenks tiems trims–keturiems dabar geriausiai reitinguojamiems kandidatams į prezidentus, nes jie atstovauja visiškai kitam socialiniam sluoksniui“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius L. Bielinis.

Su tuo sutinka ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas. Politologas pabrėžė, jog 2012-ųjų Seimo rinkimuose balsavimas už naujai įsteigtą „Drąsos kelio“ partiją vyko vien Kauno apylinkėse ir išryškino šios istorijos regioniškumą. „Manau, kad jau išsikvėpusi ta istorija, kažkokio didelio sujudimo nesitikiu“, – sakė MRU politologas.

MRU lektorė Rima Urbonaitė svarstė, jog N. Venckienės grąžinimas taip pat galėtų būti naudingas tik antraplaniams, populistinės pakraipos kandidatams: „Galbūt kai kurie politikai bandytų tuo naudotis, bet labai priklauso nuo to, kurią pusę bandytų palaikyti. Čia reikėtų labai jausti visuomenės nuotaikas. Kitaip tariant, kurioje pusėje yra didesnė dalis, tai ten politikai ir bus labiau linkę mestis.“

Skandalas Garliavoje vyko 2012 m., tuo metu policijos generalinis prokuroras buvo Saulius Skvernelis. Politologai atsargiai vertina galimybę, kad N. Venckienės sugrįžimas galėtų pakirsti premjero reitingus ir sumenkinti galimybę tapti šalies vadovu.

„Manau, kad tuo gali būti paspekuliuota, gali būti bandyta pakelti į paviršių, bet, kad tai galėtų turėti kokį nors esminį neigiamą postūmį, šiek tiek abejoju. Jei vienas ar kitas balsas nukris, tai taip, bet mes nežinom, kaip vyks teisiniai procesai. (…) Turėtume įtraukti ir paties S. Skvernelio veiksmus tuo metu, ką jis darytų, jeigu tai nutiktų“, – aiškino R. Urbonaitė.

Primins pamirštus politikus

Jei N. Venckienės ekstradicijos procesas užsitęs ir bėglė Lietuvą pasieks po kelerių metų, kai šalies politinėje arenoje nevyks numatyti svarbūs renginiai, įvykis gali neturėti ypatingos reikšmės.

„Jei ji sugrąžinama ne rinkimų kampanijos metu, yra kažkokia ramesnė situacija ir iš esmės nieko nevyksta, tai patys politikai gali būti nelinkę šia istorija vienaip ar kitaip naudotis“, – teigė R. Urbonaitė.

Anot politologės, su N. Venckiene glaudžiai susijusi pedofilijos skandalo istorija jau yra primiršta: „Tai taip rizikinga, kad politikai gerai svarstys, ar verta kištis į visa tai, nes tokio paties ažiotažo, tokios pačios įtampos, kokios buvo dar tuo pačiu metu, jau tikrai nebebus. Taigi politikams, kurie bandys kištis vienokiu ar kitokiu būdu, gali labiau pakenkti, nei padėti.“

Su tuo iš dalies nesutinka L. Bielinis, kuris teigė, jog N. Venckienės grįžimas galėtų įkvėpti dalį visuomenės: „Manyčiau, tos organizacijos, partijos, kurios gana radikaliai ir kartu populistiškai veikia, jos galėtų pasinaudoti N. Venckienės grąžinimu į Lietuvą, didesniu dėmesiu jai ir vėl pažadinti visuomenėje tas pačias emocijas, kurios buvo prieš keletą metų.“

Politologas V. Dumbliauskas pažymėjo, kad N. Venckienės sugrįžimu pirmiausia galės pasinaudoti šiandien žinomumą ir įtaką praradę politikai. „Naudinga tiems, kurie dabar pamiršti politikai. Tie, kurie tada krovėsi kapitalą aktyviai – „Tvarkos ir teisingumo“ partijos nariai, Valdas Vasiliauskas arba Povilas Gylys, Rolando Pakso frakcija, kiek pamenu. Dar gali pasinaudoti kažkas, kas nori nukreipti dėmesį nuo kažkokių svarbesnių dalykų“, – teigė MRU docentas.

Atgaivins partiją

N. Venckienės sugrįžimas galėtų įkvėpti naujų jėgų tuo metu įkurtai „Drąsos kelio“ partijai, nors tokią galimybę politologai linkę vertinti atsargiai.

„Manau, ji išsikvėpusi, bet tam tikras sluoksnis pabandys tai daryti, bet tai tikrai bus nedidelis sluoksnis, geriausiu atveju turėsim 0,5 proc. šalininkų, tai nieko nereiškia“, – teigė L. Bielinis.

„Klausimas, ar bus tam tikra grupelė žmonių, kurie toje istorijoje yra dalyvavę ir kuriems ji yra aktuali. Bet, kad tai kažkaip sudrebintų visą politinę sistemą, abejoju. Manau, kad pakartoti to, kas jau buvo, neįmanoma. Du kartus taip pat griausmingai ir su tokia pačia įtampa negali viskas susiklostyti“, – antrino R. Urbonaitė.

N. Venckienės sugrįžimo į aktyvią politiką taip pat nevertėtų tikėtis. „Politikoje ilgai žmogus populiarus nebūna, ir tada labai sunku sugrįžti. Turi būti labai ryškus lyderis, o ji tikrai neturi politiko talento. Pilka moterytė tuo metu ant to išlindo, bet iškalbos neturi, kuri būdinga politikui. Galų gale, bus naujų problemų“, – sakė V. Dumbliauskas.

Visi politologai siūlo į tolesnį istorijos vystymąsi žvelgti vien kaip į teisinį procesą. „Formaliai žvelgiant, šitą bylą reikia kažkada užbaigti. Natūralu, kad vieną dieną turėjo įvykti tai, kas įvyko, ir grąžinimo procesas turi būti realizuotas“, – baigė L. Bielinis.

www.alfa.lt